2018 m. spalio 12 d., penktadienis

Kernavės piliakalniai rudens spalvose


Beveik visos suplanuotos vietos aplankytos. Sakau beveik visos, nes vienos vietos neradome, kitos nedavažiavome. Nedavažiavome Lietavos upelio. GPS veda miškais ( ne smėlėtais miško keliais, o tiesiogine prasme miškais :D, lyg kažkada buvęs kelias, bet...) , pabijojom, kad galim taip miške ir mašiniuką pakabinę palikti, tai neberizikavome. Neradome Lokenėlių piliakalnio. GPS ožiavosi, tai važiuojam link piliakalnio, tai jau pasirodo palikom toli už nugaros... Nebesivarginom. Liko kitam kartui.
Esu prijaučianti pėsčiųjų žygiams. Kaip tik planavau su Trenkturu tupsėti Čiobiškio keliais, tačiau dėl darbo šį kart nepavyks. Važiuojant namo, pamačius ženklą „Čiobiškis 11“ sumąstėm užsukti ten. Tačiau, pamatę kad ten labai gražu, ir tikrai ne pusvalandžio pasivaikščiojimas viskam apžiūrėti, nutarėme, kad ten grįšime kitą kartą su vaikais. Daugiausia dėl įdomaus kelto bei persikėlus juo , ten esančio, kažkokio įspūdingo piliakalnio 😉.
Oi tie ženklai.. Kitas ženklas „Kernavė 7“ Kas jau tie 7 km ? Lekiam į Kernavę!!! Tiesiai prie piliakalnių.

Kernavės piliakalniai, tai piliakalniai Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite. Kernavės piliakalnių teritorija – vienas Lietuvos valstybės susidarymo centrų, didžiausias Lietuvoje gynybinis piliakalnių kompleksas bei buvusio viduramžių miesto vieta.

















Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos kalnas, (piliakalniams vardai sugalvoti XIX a.), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat Kernavės kapinynas, Kernavės pilkapynas ir Kernavės gyvenvietės.

Matelio rėva. Jonavos rajonas

Lekiam Jonavos rajono keliais toliau. Šalia daugelio nuostabių vietų, taip pat įsidėmėtina ir be galo graži vieta yra Matelio rėva. Atsiveria nuostabus vaizdas. O ant skardžio esantis suoliukas kviečia išbandyti ekstremalų pasisėdėjimą 😉









2018 m. spalio 10 d., trečiadienis

Mažųjų Žinėnų piliakalnis/Andruškonių atodanga. Jonavos rajonas

Mažųjų Žinėnų piliakalnis, tai piliakalnis esantis  Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Mažųjų Žinėnų, Kulvos seniūnijoje.
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, esančiame Neries santakoje su Šlėnos upeliu. Piliakalnio aikštelės rytinė dalis nugriuvusi į Nerį. Susiformavusi įspūdinga 33 m aukščio Andruškonių atodanga. Apaugęs lapuočiais ir pušimis. Gamtiniu atžvilgiu tai labai įspūdinga vieta.



Sėdėdama ant tokio skardžio krašto jautiesi maža skruzdėlyte :) 







P.S. Atvažiavusios radome mini stovėjimo aikštelę ir vaišes. Priešais piliakalnį esančios sodybos šeimininkai vaišina labai skaniais obuoliais. Ačiū jiems!


"Gaidelio" akmuo. Jonavos rajonas.


Dar viena, sakyčiau gan įdomi, gamtos „išdaiga“ yra „Gaidelio“ akmuo. Jis guli Neries upėje, Jonavos rajone, Užusalių apylinkėje, Krėslynų kaime. Akmens ilgis – 4,76 m., plotis – 4,71 m., aukštis – 4,06 m., perimetras – 14,61 m. Tai didžiausias Lietuvos upių akmuo. Pietinė riedulio pusė suaižėjusi, šiaurinė – ledų nugludinta. Vieta, kur riogso „Gaidelio“ akmuo, gyventojų vadinama Druskelės rėva. Visa teritorija aptverta tvora. Varteliai užrakinti, dėka pakrančių šiukšlintojų. Raktai nuo vartelių yra visuose namuose, esančiuose priešais vartelius 😉. Į duris pasibelsti gal ir nebūčiau išdrįsusi, tačiau viename kieme dirbo vyriškis, kurio ir paprašėme leidimo apžiūrėti paežerę. Ačiū vyriškiui už sugaištą laiką nešant mums raktus 😉.





Lekiam rudeniniais, Jonavos rajono, keliais. Žeimių dvaras. Normainių koplytėlė


Šis dvaras sužavėjo savo laiptais. Galima sakyti, vien dėl jų ten važiavau ir tikrai nenusivyliau pamatytu vaizdu. Tiek laiptai, tiek patys rūmai, tiek sutvarkyta aplinka, viskas nuostabu.
Žeimių dvaras, tai vėlyvojo klasicizmo architektūros paminklas, esantis Žeimių miestelyje, Jonavos rajone. Adresas – Draugystės g. 28, Žeimiai
Nepatinka man perpasakoti, kas jau pasakota, tad įdedu nuorodą, kur labai išsamiai papasakota apie šį dvarą. -> Žeimių dvaras.


Dvaras mano akimis. 🍂🍁🍃











Lekiam toliau. Netoli Šėtos miestelio, Jonavos rajono paribyje yra išlikusi mūrinė XVIII a. pabaigos Normainių koplytėlė Baro konfederacijai atminti. Pats medinis dvaras jau seniai sunykęs. Rasti šią vietą pačioms buvo sunkoka. Navigacija nuvedė į negyvenamą sodybą 😊. Pagalbos teko užsukti į, jei atmintis nepaveda, Juškonių parduotuvėlę. Ačiū draugiškoms pardavėjoms, už išsamų atsakymą 😉, tik jūsų dėka, labai lengvai radome koplytėlę.





2018 m. spalio 1 d., pirmadienis

Adomynės dvaro sodyba


Dar vienas mano aplankytas dvaras. Jau lyg pradedu „sirgti“ ir dvarų liga 😊

Adomynės dvaras, tai labai gražus ir retas romantiškojo klasicizmo medinės architektūros paminklas. Jis  įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Manoma, kad pastatytas vietinių meistrų rankomis XIX a. pradžioje. 







Aplink sodybą yra labai gražus, sutvarkytas parkas su ten įrengtais suoliukais, supynėmis, tiltu ir pan.. 







Tiltas - perkėla ;) 

 
„Adomynės dvarui pasisekė. Prieš daugiau nei du šimtus metų pastatytas medinis klasicistinio stiliaus pastatas gyvuoja ir yra adomyniečių traukos centras iki šiol. Čia renkasi Adomynės kaimo bendruomenė, verda kultūrinis gyvenimas, pastaraisiais metais išsiveržęs iš siaurų provincijos rėmų. Į dvarą vietiniai gyventojai užsuka ir tada, kai jiems prireikia mediko pagalbos ar patarimo, nes čia veikia ir medicinos punktas.“ -> Į ADOMYNĖS DVARĄ – IŠ VISO PASAULIO.