2020 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

Mini pažintinis takas vaikams (Švenčionių raj.)

 Dar vienas buvęs gražus, (sakau buvęs, nes šiuo metu jis apleistas, apaugęs žolėmis) gan įdomus parkelis vaikams. Mediniais takais nuklotas parkas veda pro pasakų bei „multikų“ herojų medines skulptūras. Kaži ar visus pažintų šių laikų vaikučiai. Mano vaikai jau dideli, tai nežinau kokius filmukus šiais laikais rodo, bet čia pastatyti herojai dar ir iš mano laikų  :D. 






Taip pat yra karstyklės, čiuožykla, smėlio dėžė. Tačiau, pagal ant žemės išmėtytą turinį matosi, kad čia lankosi tikrai ne tik tėveliai su vaikais.. Liūdna... 









Paėjėjus tolėliau yra „ežeriukas“ aplink kurį be skulptūrų pristatyta ir suoliukų, o kažkur krūmynuose dar likusi persirengimo kabina leidžia suprasti, kad čia kažkada buvusi maudykla. Gal ir dabar kas nors čia maudosi, bet aš tai jau tikrai į tokį vandenį nelįsčiau :D. 







Šis parkas, žemėlapyje įvardintas tiesiog „Pažintinis takas“, jį galima rasti Švenčionių rajone, Pavoverės kaime, Gaspariškių gatvė. O ant ten stovinčio stendo, ši vieta, įvardinta kaip poilsiavietė.  Šiaip labai faina idėja, kad dar būtų atitinkamai prižiūrima, tai iš viso būtų super. 

2020 m. rugsėjo 29 d., antradienis

Ažumiškė II. Gyvūnų parkas

 Toks sakyčiau mini atradimas, nes apie šią vietą nieko nesu girdėjusi, o ir internete informacijos nelabai radau.. Gyvūnų parkas internete įvardintas, kaip Ažumiškė II. Tai  viensėdis Švenčionių rajono savivaldybėje, 11 km į šiaurės rytus nuo Pabradės, Labanoro–Pabradės miškuose, netoli Gužių. Yra išlikusi ir sodyba. Dideliuose aptvaruose ganosi labai daug danielių. Tiek didelių, tiek mažiukų. Nelabai ką tesusigaudau apie danielius, bet čia jų, kiek supratau tai net trys rūšys. Skiriasi spalvomis. Juodukai sakė (kaip tik tuo metu darbuotojas ar tai savininkas atvežė gyvūnėliams vandens, tai jau ir pakalbinau :D)  labai baikštūs, tai jie pasislėpę miškelyje mus stebėjo iš toli. Beje, mus tik atėjusias pasitiko vienas, labai draugiškas danieliukas. Pasirodo tai visų atstumtasis, šiek tiek kitoks nei visi, bet pats gudriausias ir mieliausias. Visos morkytės tik jam, na beveik visos :D. Ant tvorų yra iškabos, kad gyvūnus galima vaišinti morkytėmis ir obuoliukais. Išdrįsau užlipti ir į apžvalgos bokštelį, ir pasižvalgyti iš aukščiau :D. 












Taip pat sužinojome, kad ten auginami ir Stumbrai. Paėjus arčiau sodybos sutikome ir dar vieną danielių bandą, tolokai ganėsi, tai nelabai matėsi kokie jie. Anot darbuotojo/šeimininko, tai dar kita jų rūšis. Atėjus prie stumbrų, mus pasitiko ir mažiukas stumbriukas :D Mylintiems gyvūnus, tai labai graži vieta. 



2020 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

Kabantys tiltai per Žeimeną

 Kol rudenėlis lepina gražiais oras, lekiam pasižvalgyti po Pabradės apylinkes. Pakeliui nusprendėm aplankyti Pavandenės piliakalnį, esantį Joniškio seniūnijoje. Ech ta navigacija, nesuprantu kodėl ji veda keliais, kur net keliu pavadinti nelabai įmanoma. Nedaug trūko ir būtume automobilį palikę kažkur pievose. Ne, pievom tikrai nenorėjom važiuoti, ir anot  navigacijos bei šiek tiek įžiūrimų provėžų, mes važiavome “keliu“.  Pasirodo tas pievos keliukas tik „žibutės“ palyginus, kas mūsų lakė įvažiavus į jau labiau panašų į važinėjamą kelią. Kelis kartus teko spręsti rebusą, kaip ištrūkti iš tos vietos su sveika mašina. Rodos išsikabarojam iš vienos beveik nepravažiuojamos vietos, priekyje pasitinka kita... Šiaip ne taip iš ten ištrūkusios, piliakalnio jau matyt tikrai nebenorim, nors ir vienoje vietoje rodė, kad mes beveik šalia.. Tačiau, su mūsų šiandienine sėkme, tai gal jau tiek to... :D Važiuojam link Pabradės.

Ne per seniausiai lėkėme Tauragės rajono keliais. Ten stebino kabančių tiltų gausa. Pabradė pasirodo taip pat ne tiek jau mažai jų turi. Pagavusios azartą lankant vieną už kitą įspūdingesnius kabančius tiltus, nusprendžiam ir čia visus aplankyti. Mes radome keturis. 

Pirmasis metalinis tiltas per Žeimeną. Įvardintas tiesiog „Tiltukas“ (Pabradė 18179). Gan tvirtas, truputuką girgždantis, parūdijęs, bet tikrai be didesnės baimės pereinamas. Žvejai drąsiai jaučiasi ant jo, tai jau ko gi mums čia nedrąsiai jaustis :D. Paieškojus internete informacijos, paaiškėja, kad oficialios informacijos apie tiltelį net nėra. Tačiau kiek yra žinoma jį pastatė kariai, kurie gyveno netoli esančiuose daugiabučiuose. Šiais laikais tiltelio būklę neva palaiko tik šalia gyvenantys ir tilteliu kasdien besinaudojantys Pabradės gyventojai, nes oficialiai šio tilto nėra.



Sekantis „Kabantis tiltas“  (Kabantis tiltas, 15120). Ganėtinai ekstremalus. Jau man, nebijančiai tokių dalykų vienu metu reikėjo stabtelt ir atgaut pusiausvyrą, nes nebesupratau ar tiltas skrenda, ar upė teka :D.




Trečias lankytas – Santakos kabantis tiltas. Tai naujesnis, tvirtesnis tiltas. Šalia yra labai graži vieta, tai Neries ir Žeimenos santaka. (Santaka 15211) Iš ten matosi, ne tik kabantis tiltas per Žeimeną, bet ir  per Nerį esantis geležinkelio tiltas. Iš ties labai graži vieta.

 





Ketvirtasis kabantis ar tai vadinamas beždžionių tiltas, kažkur ties Buivydžiai I. Tiltelio lentos tvarkingos, bet pats tiltas labai jau pasviręs į šoną. Prasilenkiant su žvejais, vis labiau į šoną svyrantis  tiltas drąsinančiai neatrodė. Vienas iš žvejų pajuokavo, kad kartais šis tiltas tiesiog apsiverčia aukštyn kojom :D. Panašumo, kad taip nutiks, iš ties buvo.

 






2020 m. rugsėjo 7 d., pirmadienis

Genių atodanga ir ekstremalusis Rekstukų kabantis tiltas (Tauragės rajonas)

 Na ir paskutinės mūsų aplankytos vietos Tauragės rajone ir kelios minutės bei pietūs Tauragėje.

Molotovo linijos bunkeris ir šalia jo esantis Rekstukų kabantis tiltas per Jūrą. Tiltas vėl gi smagioji dalis, šis dar sakyčiau kiek ekstremalokas. Prašosi remonto, bet drąsesniems dar pereinamas.










Pavalgyti užsukome į Tauragę.

Rugsėjo 1-ąją. Tauragiškiai šventė labai smagiai. Tauragės pilies aikštė buvo paversta vaikams pramogų zona. Turizmo informacinis centras nedirbo, tikriausiai taip pat šventė :D. Tad aplankėme tik jų muzikinį, šviečiantį fontaną, papietavome „Lotus“ kavinėje. Buvo skanu. Mums pasisekė, nes kaip tik radome tuščią stalelį.. Šiuo metu kavinėse galima sėdėti, tik prie kas antro stalelio, tad kavinėse problema rasti tuščią staliuką, o dar Rugsėjo 1-oji.

 




Na ir paskutinė vieta, tai Genių atodanga. Geologinė atodanga įspūdingai aukšta (maždaug 24 metrų) ir ilga (maždaug 160 metrų). Nuo erozijos veikiamos atodangos nuolat virsta medžiai, o atsidengę sluoksniai byloja apie 200 tūkstančių metų istoriją.





Gaila dėl laiko stokos, ne viską aplankėme, nes kai kurių vietų, vedami navigacijos tiesiog neradome arba atsidūrėme kitoje upės pusėje nei mums reikėjo. Tad dar teks grįžti 😉