2018 m. lapkričio 28 d., trečiadienis

Varnikų pažintinis takas lietui lyjant


Važinėdami Trakų rajonu, užsukome pasivaikščioti  ir  Varnikų pažintiniu taku. Vos nuvykę į vietą, radome nemažai automobilių. Pasirodo net ir lietui lyjant žmonės čia lankosi.  Kelias pelkėmis tęsiasi apie 3,5 km, aplinkui vien gamta. Iš karto atsiprašau už nekokybiškas foto, bet gavosi tik taip pagauti vaizdus :D. 




Takas atidarytas lankytojams 2005 metų rugsėjį, o einant juo galima pamatyti gražiausias ir sunkiai prieinamas draustinio vietas. Tako maršrute radome  10 informacinių stotelių.
Tako pradžioje yra paskutiniojo ledynmečio metu susiformavusių kalvų grandinė. Pirmoje stotelėje ledyno suformuota 15 metrų gylio dauba. Tačiau ji mums įspūdžio nepaliko.


Truputį paėjėjus, mus pasitiko medinis takas. Takas po kojomis šiek tiek virpa (beje  lyjant lietui jis yra laaabai slidus, būkit atsargūs), pėdos jaučia po juo tyvuliuojančią pelkę. Mažasis vietomis mėgino nulipti nuo tako ir įsitikinti, kad pelkė iš ties liūliuoja. Pradžioj tako vaikinas buvo drąsus, tačiau įpusėjus, šalia medinio tako jau matėsi talkšančios balos. 









Pažintinis takas apima du reljefo ir kraštovaizdžio tipus: ledyno pakraščio suformuotą kalvotą reljefą su jame augančiu senu mišku ir jaunu žmogaus sodintu mišku bei organogeninį reljefą su liekaniniais ežerėliais (Ilgelio pelkė). Draustinyje auga daugybė įvairiausių augalų, taip ir įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą.

Medinis takas per pelkę atvedė mus į plačią vandeningą pievą su joje tyvuliuojančiais keliais mažais ežeriukais.







Pasibaigus pelkei ir takui per ją, toliau žygiavome mišriu mišku. Pasirodo, apie 450 hektarų jo sudaro  100-130 m. amžiaus, natūraliai susiformavęs mišrus miškas, kuriame auga 130-150 metų ąžuolų. Tai įspūdingai apsamanoję seni medžiai. Jie miškui suteikia pasakiško žavesio.
Nepasakyčiau, kad tai gražiausias mano lankytas pažintinis takas, tačiau mylintiems gamtą pasivaikščioti iš ties smagu.



2018 m. lapkričio 20 d., antradienis

Vieta, kur tariamai pildosi norai - Angelų kalva

Važiuojant nuo Lentvario link Užutrakio dvaro, privažiavome, prieš kelis metus, atsiradusią naują vietą, kurioje tariamai pildosi norai - Angelų kalvą. Ji įkurta Užugirio kaime. 








Prieš keletą metų niekam nežinomos Užugirių kaimo bendruomenės aktyvistams kilo idėja ant kalvos įkurdinti 10 angelų ir taip pažymėti Lietuvos tūkstantmečio vardo jubiliejų. Kiekvienam šimtmečiui buvo skirta po angelą.
Tačiau ir vėliau bendruomenės aktyvistai neapleido šios vietos, o kvietė visus norinčius turėti savo angelus ant kalvos. Tad, šiuo metu kalvoje jau gyvena 36 dideli angelai, ir nesuskaičiuojami mažieji angeliukai. Čia stovi tikėjimo, atjautos, meilės, vilties, sveikatos, dvasios ramybės, motinos ir vaiko, tautų atgimimo, Baltijos kelio, seniūnų ir kiti angelai. 


















Taip pat įrengtos sūpuoklės bei karstyklės mažiesiems. Kol mamos/tėčiai apžiūrinėja angelus, vaikai gali smagiai leisti laiką ant karstyklių. 




2018 m. lapkričio 10 d., šeštadienis

Lentvario dvaras bei nuostabusis, akmenuotasis dvaro parkas

Orai įsirudenėjo, dienos sparčiai trumpėja, bet bandom dar vieną dieną skirti, lekiant Lietuvos keliais. Pačius Trakus ir jų pilį esu lankiusi jau tikrai ne vieną kartą, tačiau Trakų rajonas taip ir lieka nepažintas. Tad šį kartą lekiam Trakų rajono keliais. Pirmas lankytinas, ir šios dienos pagrindinis objektas yra Lentvario dvaras.

Lentvario dvaras yra Lentvaryje, už 18 km nuo Vilniaus. Įkurtas XVI a. Dvaro sodyba stovi šiauriniame Lentvario ežero krante, kuris buvo dirbtinai įrengtas supylus pylimą per ežerą.




Šiuo metu dvaras aptvertas, galima pasigrožėti tik iš šalies. Įspūdingiausiai atrodo ir dvarą didingu daro, dvaro bokštas. Įlipus į bokštą, turėtų atsiverti nuostabūs vaizdai – tikiuosi pavyks kažkada į jį patekti. Kai bus baigti darbai, tikrai dar ten nuvyksiu. Neogotikinio stiliaus dvaro trijų aukštų pastatas su rūsiu ir mansarda statytas XIX a. 7 dešimtmetyje. 


Šalia dvaro yra Lentvario parkas, kuris užima apie 20 ha teritoriją ir yra išplėtotas kalvotoje vietovėje, besiribojančioje su dirbtinai patvenktu ežeru, Saidės upeliu ir didžiulio ežero slėniu. Pasakiška vieta pasivaikščiojimui. Dvaro parke yra unikali pasivaikščiojimo takų kompozicija. Takai eina ties kaskadinio upelio stačiais šlaitais, kyla ir leidžiasi nuo kalvų. Akmeniniai, žalia samana pasipuošę laiptai suteikia puikų vaizdą. Tačiau lipti jais reikia atsargiai – slidu. Radome ir originalų akmeninį suolą. Taip pat čia puikiai įsikomponavusią dirbtinę, akmeninę olą. Man, mylinčiai gamtos vaizdus, šis parkas paliko labai gera įspūdį. Lyg žmogaus paliesta, bet, tuo pačiu laukinė gamta.





















Vaikščiodami tarp dvarui priklausančių pastatų bandėm spėlioti kur kas... Ten esančiuose informaciniuose stenduose yra šiek tiek informacijos apie tai, bet vistiek kai kurie pastatai nežinia kokios paskirties buvę.