Dienos pasivaikščiojimui po Torūnę pasirinkome laiką labiau link pietų. Norėjome papietauti mieste, iš anksto nusižiūrėtoje vietoje ir po miestą pasivaikščioti iki pat saulėlydžio.
Pirmiausia apėjome tas pačias gatves, kuriose lankėmės vakar vėlai vakare, tik dabar viską apžiūrėjome dienos šviesoje. Bevaikštant atkreipėme dėmesį, kad senamiestyje jau ruošiami mediniai nameliai kalėdinei mugei: vieni prekybininkai valėsi namelius iš išorės, kiti tvarkėsi jų vidų, keli jau vykdė prekybą. Žmonių mieste dieną buvo tikrai labai daug. Sutikome kelias dideles ekskursijų grupes.
Eidami gatvėmis apžiūrėjome autentišką gotikinį Koperniko namą (Dom Mikołaja Kopernika), kuriame gimė ir gyveno garsusis astronomas.
Taip pat buvome užlipę į pagrindinėje aikštėje stovinčios gotikinės Senamiesčio rotušės (Ratusz Staromiejski) bokštą (tik užlipimas į bokštą kainavo 14,36 eur už du žmones) ir praėjome Siaurąja gatvele (Ulica Ciasna), išsiskiriančia virš jos įrengtais senoviniais mūriniais skliautais.
Bevaikščiodami pamatėme ir raudonų plytų gotikinę Šv. Jokūbo bažnyčią (Kościół św. Jakuba), kuri kadaise buvo pagrindinė Naujamiesčio šventovė, bei dėmesį iš karto patraukė vienas visiškai kitoks, šviesus ir itin puošnus pastatas. Tai – Dąmbskių rūmai (Pałac Dąmbskich). Šis XVII a. pabaigos (1693 m.) statinys laikomas vienu gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių visoje Šiaurės Lenkijoje. Rūmai iškilo kujavijos vyskupo Stanislavo Kazimiero Dąmbskio iniciatyva, sujungus du ankstesnius gotikinius namus.
Taip pat akį patraukė ir puikiai išlikę senieji grūdų sandėliai: XVIII a. pastatytas ir dabar viešbučiu paverstas „Spichrz“ (Hotel Spichrz).
Einant gatve link Vyslos krantinės, žvilgsnis užkliuvo už balto pastato su daugybe mažų nišų – tai Švedų svirnas (Spichrz Szwedzki). Buvusiuose sandėlio langų vietose, dabar įtaisytos linksmos keramikinės miestiečių, gyvūnų ir pasakų personažų skulptūrėlės. Šis pastatas čia iškilo dar 1719 metais kaip pirklių grūdų ir kitų prekių sandėlis, nes tuo metu Torūnė buvo svarbus prekybos uostas prie Vyslos. Ant fasado išlikusi 1823 metų data parodo kada pastatas buvo rekonstruotas ir pritaikytas Prūsijos kariuomenės maisto atsargoms laikyti. Šiandien senąjame svirne įsikūręs viešbutis bei tradicinės lenkų virtuvės restoranas „Spichrz“.
Dar vienas pastatas kurio palangėse jaukiai įsitaisę sėdi spalvingi keraminiai angelai. Šis gotikinis – renesansinis statinys per savo ilgą istoriją tarnavo kaip turtingų miestiečių pirklių namas su sandėliais, o XIX–XX amžiuose jame veikė įvairios amatininkų dirbtuvės bei spaustuvė. Šiandien pastate įsikūręs Neregių ir silpnaregių skaitymo centras (Ośrodek Czytelnictwa Chorych i Niepełnosprawnych), priklausantis Koperniko bibliotekai, kuriame kaupiamos knygos Brailio raštu bei garsinės knygos. Ant palangių nutūpusios ir į knygas įnikusios keraminės angelų skulptūrėlės (sukurtos menininkės Hanna Kłopotowska) ne tik puošia gatvę, bet ir simboliškai primena apie čia slypintį knygų bei skaitymo džiaugsmą visiems, net ir nematantiems.
Pasivaikščioję nuėjome papietauti į nusižiūrėtą senamiesčio alaus daryklą „Jan Olbracht“ (Jan Olbracht Browar Staromiejski). Labai gražus interjeras. Užsisakėme vištienos krūtinėlę sūrio padaže su salotomis ir keptomis bulvėmis su lupenomis (pierś z kurczaka w sosie serowym z kruszonym prosciutto crudo). Taip pat paragavome jų vietinio alaus „Olbracht Pils“ (Olbracht Pils) ir neatsispyrėme paragauti meduolių skonio alaus (piwo piernikowe). Meduolinis alus tikrai labai patiko, tad rekomenduoju čia užsukti ir paragauti. Pietus užbaigėme jų siūlomais desertais – obuolių pyragu su ledais ir šokoladiniu fondantu su karamelizuotom vyšniom, šokoladiniu padažu ir vaniliniais ledais. Viso sumokėjome ~ 63 eur.
Papietavę patraukėme iki Kryžiuočių pilies griuvėsių (Zamek Krzyżacki) – XIII–XV a. Vokiečių ordino tvirtovės liekanų, kurias patys miestiečiai sugriovė per sukilimą (sumokėjome 10 eur už du žmones). Tiek apie pačius griuvėsius, tiek apie rotušės bokštą plačiau parašysiu atskiruose įrašuose.
Dar kelios foto mano akį patraukusių pastatų:
1597 m. pastatytas buvęs Torūnės miesto arsenalas (ginklų sandėlis), kuriame šiandien veikia gyvos muzikos klubas ir restoranas „Lizard King“.
XIV a. antrojoje pusėje iškilęs istorinis pirklių namas, išsiskiriantis unikaliu atidengtų gotikinių plytų arkų bei XVII a. baroko stiuko girliandų deriniu, o šiandien jame veikia daugiabutis bei restoranas pirmajame aukšte.
Grožėdamiesi saulėlydžiu paėjome krantine iki pat tilto, nuo kurio atsivėrė gražus vaizdas į senamiestį ir jo gynybines sienas.



































































