2026 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

Dienos pasivaikščiojimas po Torūnę: senamiesčio šurmulys, meduolių skonio alus ir saulėlydis virš Vyslos

Dienos pasivaikščiojimui po Torūnę pasirinkome laiką labiau link pietų. Norėjome papietauti mieste, iš anksto nusižiūrėtoje vietoje ir po miestą pasivaikščioti iki pat saulėlydžio.


Pirmiausia apėjome tas pačias gatves, kuriose lankėmės vakar vėlai vakare, tik dabar viską apžiūrėjome dienos šviesoje. Bevaikštant atkreipėme dėmesį, kad senamiestyje jau ruošiami mediniai nameliai kalėdinei mugei: vieni prekybininkai valėsi namelius iš išorės, kiti tvarkėsi jų vidų, keli jau vykdė prekybą. Žmonių mieste dieną buvo tikrai labai daug. Sutikome kelias dideles ekskursijų grupes.



Torūnės centrinis paštas (Poczta Główna)

Meduolių mieste, kaip priklauso pirkinys meduolis :D


Eidami gatvėmis apžiūrėjome autentišką gotikinį Koperniko namą (Dom Mikołaja Kopernika), kuriame gimė ir gyveno garsusis astronomas. 



XIV a. viduramžių gynybinį Kreivąjį bokštą (Krzywa Wieża), garsėjantį ryškiu pasvirimu. 





Taip pat buvome užlipę į pagrindinėje aikštėje stovinčios gotikinės Senamiesčio rotušės (Ratusz Staromiejski) bokštą (tik užlipimas į bokštą kainavo 14,36 eur už du žmones) ir praėjome Siaurąja gatvele (Ulica Ciasna), išsiskiriančia virš jos įrengtais senoviniais mūriniais skliautais. 






Bevaikščiodami pamatėme ir raudonų plytų gotikinę Šv. Jokūbo bažnyčią (Kościół św. Jakuba), kuri kadaise buvo pagrindinė Naujamiesčio šventovė, bei dėmesį iš karto patraukė vienas visiškai kitoks, šviesus ir itin puošnus pastatas. Tai – Dąmbskių rūmai (Pałac Dąmbskich). Šis XVII a. pabaigos (1693 m.) statinys laikomas vienu gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių visoje Šiaurės Lenkijoje. Rūmai iškilo kujavijos vyskupo Stanislavo Kazimiero Dąmbskio iniciatyva, sujungus du ankstesnius gotikinius namus.




Taip pat akį patraukė ir puikiai išlikę senieji grūdų sandėliai: XVIII a. pastatytas ir dabar viešbučiu paverstas „Spichrz“ (Hotel Spichrz).


Einant gatve link Vyslos krantinės, žvilgsnis užkliuvo už balto pastato su daugybe mažų nišų – tai Švedų svirnas (Spichrz Szwedzki). Buvusiuose sandėlio langų vietose, dabar įtaisytos linksmos keramikinės miestiečių, gyvūnų ir pasakų personažų skulptūrėlės. Šis pastatas čia iškilo dar 1719 metais kaip pirklių grūdų ir kitų prekių sandėlis, nes tuo metu Torūnė buvo svarbus prekybos uostas prie Vyslos. Ant fasado išlikusi 1823 metų data parodo kada pastatas buvo rekonstruotas ir pritaikytas Prūsijos kariuomenės maisto atsargoms laikyti. Šiandien senąjame svirne įsikūręs viešbutis bei tradicinės lenkų virtuvės restoranas „Spichrz“.



Dar vienas pastatas kurio palangėse jaukiai įsitaisę sėdi spalvingi keraminiai angelai. Šis gotikinis – renesansinis statinys per savo ilgą istoriją tarnavo kaip turtingų miestiečių pirklių namas su sandėliais, o XIX–XX amžiuose jame veikė įvairios amatininkų dirbtuvės bei spaustuvė. Šiandien pastate įsikūręs Neregių ir silpnaregių skaitymo centras (Ośrodek Czytelnictwa Chorych i Niepełnosprawnych), priklausantis Koperniko bibliotekai, kuriame kaupiamos knygos Brailio raštu bei garsinės knygos. Ant palangių nutūpusios ir į knygas įnikusios keraminės angelų skulptūrėlės (sukurtos menininkės Hanna Kłopotowska) ne tik puošia gatvę, bet ir simboliškai primena apie čia slypintį knygų bei skaitymo džiaugsmą visiems, net ir nematantiems.




Pasivaikščioję nuėjome papietauti į nusižiūrėtą senamiesčio alaus daryklą „Jan Olbracht“ (Jan Olbracht Browar Staromiejski). Labai gražus interjeras. Užsisakėme vištienos krūtinėlę sūrio padaže su salotomis ir keptomis bulvėmis su lupenomis (pierś z kurczaka w sosie serowym z kruszonym prosciutto crudo). Taip pat paragavome jų vietinio alaus „Olbracht Pils“ (Olbracht Pils) ir neatsispyrėme paragauti meduolių skonio alaus (piwo piernikowe). Meduolinis alus tikrai labai patiko, tad rekomenduoju čia užsukti ir paragauti. Pietus užbaigėme jų siūlomais desertais – obuolių pyragu su ledais ir šokoladiniu fondantu su karamelizuotom vyšniom, šokoladiniu padažu ir vaniliniais ledais. Viso sumokėjome ~ 63 eur. 







Papietavę patraukėme iki Kryžiuočių pilies griuvėsių (Zamek Krzyżacki) – XIII–XV a.  Vokiečių ordino tvirtovės liekanų, kurias patys miestiečiai sugriovė per sukilimą (sumokėjome 10 eur už du žmones). Tiek apie pačius griuvėsius, tiek apie rotušės bokštą plačiau parašysiu atskiruose įrašuose. 
Dar kelios foto mano akį patraukusių pastatų:
1597 m. pastatytas buvęs Torūnės miesto arsenalas (ginklų sandėlis), kuriame šiandien veikia gyvos muzikos klubas ir restoranas „Lizard King“.



XIV a. antrojoje pusėje iškilęs istorinis pirklių namas, išsiskiriantis unikaliu atidengtų gotikinių plytų arkų bei XVII a. baroko stiuko girliandų deriniu, o šiandien jame veikia daugiabutis bei restoranas pirmajame aukšte.


Grožėdamiesi saulėlydžiu paėjome krantine iki pat tilto, nuo kurio atsivėrė gražus vaizdas į senamiestį ir jo gynybines sienas. 





Vaizdai nuo tilto.










2026 m. lapkričio 14 d., šeštadienis

Tęsiame keliones po Lenkiją: Torūnė (Toruń) ir pirmasis vakaras mieste

Tęsiame pažintį su Lenkija ir jos miestais. Pastaruoju metu vis dažniau rinkdavomės iš didžiausių šalies miestų – jau spėjome aplankyti Varšuvą (Warszawa), Krokuvą (Kraków), Vroclavą (Wrocław), Poznanę (Poznań) ir Gdanską (Gdańsk). Taip pat mūsų kelionių sąraše puikuojasi ir kiti įvairaus dydžio miestai bei vietovės: Katovicai (Katowice), Čenstakava (Częstochowa), Chožuvas (Chorzów), Otvockas (Otwock), Augustavas (Augustów), Velička (Wieliczka), Zakopanė (Zakopane), Svebodzinas (Świebodzin) ir Vygriai (Wigry).
Šį kartą nusprendėme paieškoti tiesiog gražiausio Lenkijos miesto. Kaip jau šiais laikais daugumai tapo įprasta, pasikliovėme dirbtinio intelekto – „ChatGPT“ – rekomendacija, o jis pasiūlė vykti į Torūnę (Toruń). Ir tikrai nenusivylėme – miestas paliko puikų įspūdį.
Pasak „ChatGPT“, yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl verta aplankyti Torūnę. Visų pirma, tai į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas senamiestis. Skirtingai nei daugelis kitų Lenkijos miestų, Torūnė išvengė didelių karinių sugriovimų, todėl čia išliko autentiškas viduramžių gatvių tinklas ir įspūdingi raudonų plytų gotikiniai pastatai: Rotušė, Šv. Jonų katedra, miesto gynybinės sienos ir vartai. Antra, Torūnė yra Mikalojaus Koperniko gimtinė. Šiame mieste gimė ir augo garsusis astronomas, todėl čia galima aplankyti jo vardo muziejų autentiškame gotikiniame name, nusifotografuoti prie jo paminklo senamiesčio aikštėje bei užsukti į modernų planetariumą. Be to, tai tikra meduolių sostinė. Torūnės meduoliai (pierniki) pagal šimtmečių senumo receptus gaminami dar nuo viduramžių. Mieste veikia interaktyvus Gyvasis meduolių muziejus, kuriame lankytojai patys gali išsikepti tradicinį gardėsį, o jaukiose parduotuvėlėse apstu įvairiausių skonių lauktuvių. Taip pat miestas garsėja neįprastais objektais ir legendomis – čia stūkso pasviręs gynybinis bokštas (Krzywa Wieża), savo nuokrypiu primenantis garsųjį Pizos bokštą, bei Teutonų ordino pilies griuvėsiai. Galiausiai, Torūnė žavi savo jaukia atmosfera ir patogiu dydžiu. Visas pagrindines lankytinas vietas lengva apeiti pėsčiomis per vieną ar dvi dienas, o vakarais itin smagu pasivaikščioti palei Vyslos upės krantinę, iš kurios atsiveria įspūdinga apšviesto senamiesčio panorama.
Mūsų kelionė iš Molėtų iki Torūnės truko apie 8 valandas. Tokį atstumą įprastai įveikiame su vienu, kartais – dviem sustojimais. Jei ryte sočiai papusryčiaujame, sustojame tik kartą, o jei išvykstame nevalgę, tenka stabtelėti ir pietums. Anksčiau stodavome pavalgyti pakelės kavinėse, tačiau vėliau, taupydami laiką, įsigudrinome pasiimti termosus su naminiu maistu.
Pasiekę tikslą ir įsikūrę apartamentuose, nuėjome į šalia esančią parduotuvę apsipirkti, pavakarieniavome ir išsikvietę „Bolt“ patraukėme pasižvalgyti po naktinę Torūnę. Man labai patinka vakarinis senamiesčių apšvietimas, todėl ir šis pasivaikščiojimas naktinėmis gatvelėmis paliko tikrai gerą įspūdį. Tiesa, kadangi vaikštinėjome jau gan vėlai, apie dešimtą valandą vakaro, šiek tiek nejaukumo kėlė jaunimo šūkaliojimai. Siaurose senamiesčio gatvelėse tarp pastatų jų balsai skardžiai ir garsiai aidėjo. Be tų kelių grupelių, miestas jau buvo beveik tuščias.





























Nakvynei pasirinkome apartamentus „Zawiśle Prestige FREE PRIVATE PARKING“, įsikūrusius visai netoli senamiesčio. Tai labai tvarkinga, graži vieta. Lyg naujas rajonas.  Didelis privalumas mums – požeminė automobilių stovėjimo aikštelė po namu. Tiesa, pačioje pradžioje šiek tiek suklydome. iš aikštelės įšokome ne į tą liftą, nes pačiame garaže nebuvo jokių nuorodų su butų ar laiptinių numeracija, tad patekome ne į savo laiptinę. Ups... Visgi šį rebusą greitai išsprendėme ir viskas susitvarkė. Kadangi visai šalia yra nemaža maisto parduotuvė, o ir pats senamiestis lengvai pasiekiamas (tiek pėsčiomis, tiek su Bolt), todėl ši vieta pasirodė labai patogi – tikrai verta čia apsistoti.
Ką dar pastebėjau, kad Torūnėje visi Bolt vairuotojai labai tvarkingi, automobiliai visi kvepiantys, švarūs. Ko negalėčiau pasakyti apie kitų miestų Bolt vairuotojus. Nustebino gerąja prasme. Visiems palikome arbatpinigių.