Keturių dienų išvyka į Zakopanę. Kasprowy Wierch 1987m (Kasprovo viršūnė). Lenkija

Kitas objektas, kurį rekomenduoja aplankyti viešint Zakopanėje, tai Kasprovo viršūnė (1987 m). Ją pasiekti galima dviem būdais – kalnų keltuvu arba pėsčiomis. Kelionė kalnų keltuvu užtrunka iki 15 minučių. Sakoma, kad į viršūnę kopti pėsčiomis yra kur kas įdomiau, tereikia sumokėti įėjimo į Tatrų nacionalinį parką mokestį ir pasiruošti 3 valandų žygiui nuostabaus grožio keliu. Galima rinktis kombinuotą variantą – užkilti keltuvu, o žemyn eiti pėsčiomis.

Mes, po vakar dienos žygio, svarstėme antrąjį variantą. Bet taip gavosi, kad pamiršau iš vakaro nupirkti bilietus į keltuvą. Buvo likę vietų tik popietės laikui, kas mums tikrai netiko. Apsvarstėm kitus variantus, ką galėtume aplankyti be Kasparovo viršūnės, bet, vis tik nusprendėme, kad kylame į kalną pėsčiomis ir blogiausiu atveju nusileisim keltuvu žemyn. Bet viršuje keltuvo laukė tokia gausybė žmonių, kad ir leisti nusprendėme pėsčiomis :D. Dėl atsiveriančių vaizdų leidžiantis tikrai nesigailėjom tokiu  pasirinkimu. 

Na, o šių kalnų takų ir keltuvo pradžia yra Kuznicos vietovėje, kur ir palikome automobilį. Tiesa, iki pačio kelto reikėjo paeiti apie 2 km., gal šiek tiek mažiau. Už stovėjimo aikštelę, grįžę nuo kalnų, susimokėjome 50 zlotų (PLN). Artimiausio parkingo nuoroda -> Parking Kasparowy

Kasprovo viršūnė (Kasprowy Wierch)1987 m yra pagrindiniame Tatrų kalnų masyve – per ją eina Lenkijos ir Slovakijos siena, tad vienu metu galima pabuvoti dviejose valstybėse. Sukilimo pėsčiomis apie 6 km. ir tiek pat atgal. Gal po vakar dienos apšilimo, gal nuo psichologinio nusiteikimo, bet šiandien, kad ir į daug aukštesnį kalną liposi daug lengviau. Sunkiai, labai sunkiai, bet lengviau nei vakar :D Kylant kuo aukščiau, kalnas statėjo, vėjas kilo, kartais vėjo gūsiai rodos nupūs nuo to siauro kalnų takelio. Atrodo jau viršūnė ranka pasiekiama, bet tuo pačiu dar taip toli. Bekopiant kilo ne tik vėjas, bet tuo  pačiu kalno viršūnę pradėjo gaubti debesys. Matomumas tik palei nosį. Vargais negalais užkilus, akimirkai atsiskleidė debesys ir atsivėrė pasakiški vaizdai. Gaila, kad tik akimirkai. Pasivaikščioti  keteromis jau nėjome, nes nematėme prasmės su tokiu matomumu. Tad pasigrožėję tuo ką įmatėme, leidomės žemyn. Leisdamiesi aptarėme, kad tikrai norėsime čia grįžti, pakilti keltuvu, kad galėtume visas jėgas skirti pasivaikščiojimams kalnų keteromis. 

Draugiškai manęs vis laukiantis mano bendražygis ...
Man buvo sunku kopti į kalną, kolegai leistis į apačią...Tad leidžiantis jau man vis reikėjo atsisukti atgal ir stabtelėjus palaukti.  

Kylant į kalną sutikome tikrai ne daug kopiančių pėsčiomis, tarp sutiktųjų kopė dvi venuolės.  Viena mus išgirdusi kalbančius tarpusavy,  džiaugsmingai pakalbino klausdama ar mes iš Lietuvos. Ir iš kart perspėjo, kad lietuviškai nieko nesupranta. :D Dar kažką bandė mums sakyt lenkiškai, bet jų kalbą suprantu tik labai jau minimaliai. Beje, tą pačią vienuolę sutikome ir besileisdami jau į apačią. Šyptelėjo prasilenkdama džiaugsminga bet pavargusia šypsena veide... 

Buvo stiprus žygis kalnais, bet pasakiškai gražiais vaizdais. Man patiko! Besileisdama rodos nesibaigiančia nuokalne vis garsiai stebėjausi, kaip aplamai aš tiek užkopiau... :D

Vakarieniauti pasirinkome tą pačią kavinę, kaip ir vakar, netgi tą patį patiekalą, nes buvo iš ties skanu ir jauku pasisėdėti. Taip jaukiai ir šiltai sėdėdama svajojau jau tik apie lovą ir saldų miegelį :D. 

Kitą dieną laukė ilgas kelias namo.  

Kokybiškos  informacijos šiai kelionei radau -> Kelionių atradimai 

Įdomumo dėlei pasiskaičiavome šios kelionės išlaidas. 

Apartamentų nuoma -  258 eur.

Kuras - 180 eur. Viso nuvažiavome 1984 km. 

Parkingai bei lankytojų parko bilietai - 33 eur. 

Maistas kavinėse bei užkandžiai - 174 eur. (Pavalgyti  normalaus maisto visas dienas pavyko tik po vieną kartą). 

Suvenyrai - 14 eur. 

Viso keturių dienų kelionė dviems atsiėjo - 659 eur. 

Trumpus vaizdo įrašus galite rasti mano IG -> Mano instagram

Keturių dienų išvyka į Zakopanę. Morskie Oko ežeras (“Jūros akis”). Lenkija

Ši kelionė buvo planuota dar 2020 m.

Su drauge jau buvome susiplanavusios visą kelionę išskyrus nakvynės vietas, susiderinusios darbe atostogas. O, bet, tačiau viską sustabdė prasidėjusi COVID-19 pandemija. Teko viską atidėti geresniems laikams. Kaip atidėjom, tai atidėjom. Laikas ėjo, keitėsi draugai, keitėsi planai. Bet noras apsilankyti būtent Zakopanėje niekur nedingo. Tiesa, esam buvę su vaikais ten 2018 m., bet tai buvo labiau prabėgom, ekskursinė/pažintinė kelionė, oras nebuvo pats geriausias, tad ir pamatyti pavyko ne kažką.

Ir štai pagaliau išaušo ta diena, kai šis noras virsto realybe. Neturėjome labai daug dienų šiai kelionei, tad bandėm viską sutalpinti į keturias dienas. Žinoma dvi dienas teko praleisti ant ratų, nes kelionė automobiliu truko apie 9 - 10 valandų. Tūriningai pasižvalgyti liko tik pilnos dvi dienos. Ar vertėjo dėl tiek įspūdžių važiuoti tiek kelio, tuojaus ir pamatysim :D.

Taigi, pirma diena kaip jau ir minėjau - ant ratų. Kelyje su keliais sustojimais užtrukome šiek tiek virš 9 valandų... Įsikūrėme trijų naktų nakvynei Apartments Jan - Zakopanėje, visai netoli nuo centro. Nuoma mums už tris naktis kainavo apie 258 eur. nuomavomės per booking'ą. Apsistojome šeimynai skirtuose apartamentuose, kur buvo miegamasis, svetainė, virtuvėlė, tualetas, dušas, tv... Žodžiu viskas ko reik geram poilsiui. 

Vaizdas ryte pro kambario langą. 

Vakarieniavome Karcma "Žabi Dwor", varlės kojelių nevalgėme, bet vištienos kepsnys buvo labai skanus. Man šiek  tiek per didelė porcija, tad visos neįveikiau. Gan keista kavinės aplinka, apkabinėta, apstatinėta įvairiais niekučiais. Rodos viskas bet kaip, bet kur... :D Bet tai gal ir duoda kažkokio išskirtinumo. 

Trumpai apie Zakopanę, tai miestas Lenkijos pietuose, Tatrų kalnų pašonėje. Aukščiausiai virš jūros lygio esantis miestas Lenkijoje. Pagrindinė turistinė miestelio gatvė yra Krupowki gatvė. Čia galima mėgautis įvairiomis pramogomis, o gatvės viduryje – atsiveria gražus vaizdas į Giewont kalną. Čia taip pat yra daug restoranų ir suvenyrų parduotuvių. Aš vis dar iš kelionių atsivežu po magnetuką. Vis tik, tai pats tobuliausias, mažai vietos užimantis dalykėlis ilgam prisiminimui. 

Pirmoji aktyvaus poilsio diena Zakopanėje (antroji išvykos diena). Tai mano svajonės išsipildimo diena. Savaitę prieš kelionę orų prognozės žadėjo tik lietų (šiek tiek nerimavome dėl to, susikrovėm drabužius skirtus ir lietingoms dienoms), bet mums labai pasisekė, nes oras visiškai išsikeitė ir buvo kaip pagal užsakymą... Saulėta, bet ne karšta (apie +17), šiek tiek vėjuota. Kadangi abu su draugu nesam miegaliai, tad kėlėmės gan anksti, atsigėrėm kavutės  ir 9 ryto mes jau buvome automobilių stovėjimo aikštelėje. Bilietus pirkome iš vakaro internetu -> BILIETAI, kaip ir rekomendavo jau čia lankęsi. Kai nuvykome, parkinge automobilių buvo jau beveik pusė eikštelės... Kuprinė ant pečių ir keliaujam...

Šiam žygiui skyrėme visą dieną. Pačio ežero lankymas nemokamas, tereikėjo sumokėti įėjimo į Tatrų nacionalinį parką mokestį (pirkome internetu, tad nereikėjo stovėti prie kasų). Nuo įėjimo iki ežero kalnų takais teko paėjėti apie 8 kilometrus. Kelias nebuvo visai lengvas, nes iš vien reikėjo sukilinėti, o vietomis net palipėti ir stačiais akmens takais/laiptas. Pakeliui atsivėrė nuostabios kalnų panoramos, įvairūs šaltiniai bei kriokliai. Taip priėjome Morskie Oko ežerą (“jūros akis”). Gražus ežeras Tatrų kalnų apsuptyje. Tai didžiausias ir ketvirtas pagal gylį šių  kalnų ežeras (gylis − 50,8 m). 

Šalia, netoliese telkšo ir kitas kiek mažesnis ežerėlis - Czarny Staw, norint aplankyti jį, teko lipti į statų kalną, akmenuotu taku apie 30 - 40 minučių. Kadangi turėjom visą laisvą dieną, užlipome ir iki jo. Pats kelias ženkliai sunkesnis nei iki Morskie Oko, gal penkis  kartus norėjau pasiduoti ir leistis atgal, nes man buvo sunku kvėpuoti, o širdis galvojau persivers aukštyn kojom. Tik  draugo raginimo/palaikymo dėka aš tą kalną įveikiau. Kol užlipau, buvau prisėdusi gal 10 kartų. Ir tikrai ne aš viena taip sedėjau kas kelis žingsnius,  buvo ir daugiau man laikančių kompaniją. Nusileisti visai kas kita, kaip naujai gimus nustraksėjau žemyn. 

Mums kažkur ten, į patį viršų :O

Beveik įveikta :D

Grįžinėjome jau kita Morskie Oko ežero puse, nei atėjome, tad gavome apeiti visą ežerą aplink. Ir grįžome iki aikštelės jau tais pačiais keliais, kuriais ir atėjome.

Viso nuėjome 19,73 km ir užtrukome beveik 6 valandas. 

Maršrutai -> Mapa

Labai pavargome, bet buvome pilni gražiausių įspūdžių... 

Vakarieniavome "Karczma u Fiakra", buvo labai skanu.