Pėsčiomis stačiais Neries krantais nuo Elniakampio ežero (17 km). Vilniaus rajonas

Pagaliau su Toma susiderinom laisvadienius. Net pajuokavau, kad taip ilgai nesusitinkant gali ir "skyrybos" įvykti, nes paskutiniu metu labai apleidome bendrus pėsčiųjų žygius. Vasara yra vasara, žygius nurungia kitos veiklos. Atėjus rudenėliui, sakau pats laikas grįžti į miškus. Šį kartą Toma užsimanė, o gal aš pasiūliau ir Toma neatsisakė, jei jau eit, tai tik sudėtingą maršrutą. O TrenkTuras tikrai tokių solo maršrutų turi! 

Šį kartą renkamės "Stačiais Neries krantais nuo Elniakampio ežero (17 km)". Maršruto pradžia yra Elniakampio poilsiavietėje, kur ir palikome automobilį. Čia yra graži vieta piknikui ant ežero kranto. 

Apie maršrutą. 

Tai bent pakopinėjom skardžiais, pašokinėjom per upeliukus, brovėmės brūzgynais. Jau net ir pradžioj žygio upelį reikėjo įveikti per nutiestą medžio rastą, nes kito praėjimo tiesiog nėra. 

Vasarą dėl aukštos žolės, lietingam orui esant dėl pažliugusių kelių, įtariu šis maršrutas būtų sunkiai įveikiamas. Nes ir dabar buvo reikalų jį pražygiuoti. Vietomis takų net nesimato, ėjome tiesiog pagal programėlės rodomą kelią nematydamos jokių buvusio ar tuo labiau esamo tako žymių. Taip šakų braižomais veidais, aplipusios voratinkliais išlindome į normalų keliuką. Juo einant priėjome pirmąjį maršruto perliuką, tai Rastinėnų šaltinį. Šalia "švietė" informacinė lentelė, kad šis vanduo ne blogesnis už boržomį. Kadangi ištroškusios nebuvom, tai neragavom. Tiesa mes neragavome,  bet Pepa (Tomos šuo) ne tik ragavo bet ir išsimaudė. Jei jau mėgautis "boržomi", tai visu pajėgumu. 

Toliau ėjome gražia proskyna kol priėjome dar gražesnį skardį. Pasigrožėjusios nuo skardžio atsiveriančiu pasakiško grožio vaizdu, papietavusios, pailsėjusios, leidomės stačiu skardžiu žemyn. Sakydama stačiu skardžiu, turiu mintyje labai stačiu. Galvojau ir kojų pirštai per batų priekį išsprūs. Neišsprūdo, bet tikrai nedaug trūko. 

Žvilgsnis į bandelę :D

Taip pat teko šiek tiek paėjėti senoviniu akmenimis grįstu keliu. Tiesa, kad pamatyti akmenimis grįstą kelią, reikėjo nuo jo nuvalyti rudens spalvomis nusidažiusius lapus. Ne kažin kiek jau to kelio likę. Pravažiuota kažkokio sunkiasvorio automobilio ir tas kelias kiek išdrabstytas. 

Nemaža atkarpa maršruto vedė tiesiog palei pat Nerį. Smagu eiti siauru takeliu, kur mažai kieno vaikštinėta ir grožėtis upės vingiais, bei rudeniškais vaizdais. Vietomis reikėjo peršokti pažliugusias vietas. Na, o Pepa, žinoma kad išbandė Neries sroves ir vandens žolių skonį. Kaip žinia ir prieš tai jau išsimaudė visuose upeliukuose ir šaltinėlio vandenyje. O savo meilę man išreiškė glaustydamasi prie manęs su savo gražiu, purvo voniose pamirkytu kailiu. Na sakyti kas liko iš mano geltoso striukės, gal jau ir nereik. Tiesa dar ir po purvo/upės vonių nusipurtymui taip pat pasirinko vietą šalia manęs. Na, bet meilė yra meilė... 

Gerai, kad pastarąsias dienas buvo sausi orai, o ir žygio dieną gavome nuostabų orą. Po lietaus kaži ar būtų galimybė eiti tiesiog palei upę, nes ir dabar vietomis telkšojo balos ar tai šlapia būza, kur apeiti reikėjo įdėti pastangų. Vėliau pakilome, gal tiksliau būtų sakyti užsiropštėme į kalną ir ėjome stačiais Neries šlaitais. Perteikti vaizdų neįmanoma, bet tikrai atsivėrė labai gražus kraštovaizdis.

Vienoje vietoje maršrutas kerta privačią teritoriją. Gerai, kad kol kas tvoroje yra skylės pro kurias galima įlysti ir iš jos išlysti. Artimiausiu metu įtariu maršrutas turėtų keistis. Pamojavome į vaizdo kamerą, kuri saugo tą teritoriją, Pepa nepraleido progos išsimaudyti privačiam prūde ir keliavome toliau.  

Dar buvome stabtelėjusios Šiurmonių poilsiavietėj. Atsiveria gražus upės vingis. Puiki vieta piknikui.

Eidamos  palei Nerį, kitoje upės pusėje matėme Asiutiškių konglomeratą ir labai stačius laiptus į kalną. Gerai, kad tie laiptai buvo ne mūsų pusėj, nes atrodė iš ties reikalaujantys nemažai pastangų jais užkilti. :D

Gražiais, spalvotais rudens takais pasivaikščiota. Žygis neprailgo. 

Iki kitų susižygiavimų!

Coastline Trek'24 su Valstybinių miškų urėdija - 38 KM ✅️ Kuršių Nerija (TrenkTuras)

Labai sunkūs, lietingi, vėjuoti, smėlėti, su daug įkalnių - nuokalnių, laiptų - laiptelių, skaudančiom kojom, vargais negalais 38 km buvo įveikti! 

Ačiū mano ištikimiausioms kompanjonėms Tomai ir Pepai.  

Pirmą kartą startavome taip vėlai, apie 10 val.

Ir kodėl gi?

1) Renata nusprendė, kad varom be nakvynės.

2) Toma pramiegojo. Kai turėjo būti jau mano kieme, ji tik tada pramerkė akis.

3) Kelias iš Molėtų ir taip jau ilgas, bet dar plius kelių remontai visa kaip mums trukdė nuvykti kuo greičiau. Klaidino kiek tik įmanoma.

4) Na ir mes gi nebūtume mes, jei netyčia, per skubėjimą nepatektume ne į tą keltą. Kad spėtume į jį ir nereikėtų laukti dar pusvalandį kito kelto, bilietus pirkom paskutinę minutę ir bėgte į keltą. + laukė 3 km ėjimo iki starto. Nes startas juk prie senosios perkėlos. 

Puiki pradžia? Puiki!!!

Maršrutas gan gražus, bet iš ties sudėtingas. Galvojau gal čia man taip prastai po poros mėnesių pertraukos nuo žygių. Bet pamačiusi tiek daug krypuojančių, sunkiai einančių supratau, kad galbūt ne tik pertrauka kalta, bet ir maršruto sunkumas. Net buvo sekundinis momentas, kai pagalvojau, kad tai bus pirmas mano neįveiktas maršrutas... Bet kažkaip susikaupus pavyko įveikti ir šį. Labai džiaugėmės savo sprendimu ramiai, pasimėgaujant prasieiti 38 km, o ne iš pradžių planuotus 60 km. Kaip matom,  ir tie 38 km buvo nelabai ramiai.  

Oras buvo gan karštas/tvankus, bet tuo pačiu lietingas, vietom vėjuotas. Nesuprasi net nuo ko jau šlapia esi, ar nuo lietaus, ar nuo prakaito. Stačios, vietom smėlėtos įkalnės neblogai žandus išmušdavo raudoniu. 

Poilsio punktai kaip visada puikūs, vaišės skanios, savanoriai linksmi ir mandagūs. Tik į pietų košę kažkas druskos jau tikrai su visa meile įdėjo. Bet kaip sakant skonio reikalas. O dar TrenkTuro fanų grupėje kažkas leptelėjo, kad druska žygio metu dar ir į naudą.  Tai paliekam, tai kaip pliusą. 

Atsiprašau, jei neatpažįstu kai kurių IG ar FB sekėjų, būtent žygeivių. Kartais pagaunu, kai kurių žvilgsnius/šypsenas lyg mane žinotų... Tai nepabijokit pamojuot, pakalbint ir prisistatyt. Su visais būtų smagu gyvai pasilabinti.

Iki kitų susižygiavimų!!!

Pepa sako reikia dalinbtis!!! :D