Grįžinėdami namo dar užsukome į Viru pelkės pažintinį taką (Harju apskritis, Lahemaa nacionalinis parkas).
Tako ilgis yra 3,5 km. Grįžti galima tuo pačiu taku arba miško takeliu. Mes grįžome miško takeliu, tad viso tako ilgis gavosi apie 6 km. Takas supažindina su Estijai būdingu aukštumos kraštovaizdžiu ir augmenija.
Takas, nutiestas per pelkę, medinis. Yra apžvalgos bokštelis, nuo kurio atsiveria nuostabūs vaizdai.
Taline aplankėme kelias gražias vietas. Kadangi laukė ilgas kelias namo, tad daug laiko tam skirti kaip ir nebegalėjome. Aplankėme Kohtuotsa apžvalgos aikštelę, Kadriorgo parką, Rotušės aikštę, pasivaikščiojom senamiesčio gatvelėmis.
Dar viena graži, netoli Talino esanti vieta, tai 6 m aukščio Keilos krioklys. Jis yra Keila-Joa miestelyje, į vakarus nuo Talino.
Apylinkių gyventojai savo sutuoktuvių dieną atvyksta prie šio krioklio ir ant netoliese esančio tilto ar tai tam spec. pastatytų širdies formos metalinių konstrukcijų, užkabina sėkmingos santuokos simbolį – spyną, o jos raktelį meta į garmantį upės vandenį.
Šalia krioklio yra įrengtas, labai gražus parkas su šviečiančiais/judančiais tiltais, suoliukais, gražiom apžalgos aikštelėm ir pan.
Šalia krioklio yra Keila Joa dvaras.
Nuo XVII amžiaus Keila-Joa dvaro vietoje (vokiečių kalba: Schloss Fall) buvo dvaro rūmai. Dabartinis dvaras buvo pastatytas 1831–1833 m.. Jį suprojektavo Sankt Peterburgo architektas Andrejus Stackenschneideris. Dvaras yra vienas iš ankstyviausių neogotikinės architektūros pavyzdžių Estijoje. Jis buvo pastatytas grafo Aleksandro von Benckendorffo (kurio kapus galima rasti šalia dvaro esančiame parke) šeimai. Pastatas Imperatoriaus metais matė daug iškilių svečių, tarp jų Rusijos karališkąją šeimą, garsųjį sopraną Henriette Sontag ir kompozitorių. Aleksejus Lvovas.
1927–1940 m. Ja naudojosi Estijos užsienio reikalų ministerija. Sovietų okupacijos metais ja naudojosi Raudonoji armija. (Vikipedija)
Šiai dienai, „Keila-Joa Schloss Fall“ yra gražus butiko viešbutis, kuriame yra jaukus restoranas, muziejus, parodų salė ir vyno rūsys. Keila-Joa dvare taip pat vyksta daugybė įvairių parodų, koncertų, seminarų, socialinių ir privačių renginių.
Dar vieni skanūs bei sotūs pusryčiai ir lekiame toliau.
Kuressaare pilis (Kuressaare piiskopilinnus), tai viena geriausiai išsilaikiusių viduramžių tvirtovių ne tik Estijoje, bet ir Baltijos šalyse. Vėlyvojo gotikos stiliaus konvento tipo tvirtovė, tarnavusi ir gynybiniais tikslais, pilį juosia 625 m ilgio ir 7 m aukščio gynybinė siena.
Pilis turi istorinį muziejų, kuris supažindina lankytojus su tolima praeitimi ir naujausiu Saaremos miestiečių gyvenimu.
Dar viena, įdomi, Saremos saloje lankytina vieta yra Orissaare karo muziejus, oficialiai pavadintas MTÜ Saaremaa Sõjavara Selts. Jis buvo įkurtas 2007 m.
Saremos karinė draugija kaupia, tyrinėja, saugo ir eksponuoja karo istorijos paveldą. Pagrindinę draugijos kolekciją sudaro privačios steigėjų kolekcijos (apie 12 000 eksponatų).
Lekiame link kelto ir į Taliną. Su keltu šį kartą taip puikiai nenuskilo, kaip keliantis į Saremos salą. Pralaukėme eilėje geras tris valandas, jei ne ilgėliau... O el.bilietus reikia įsigyti dieną prieš ;). Tad vieną, planuotą lankytiną vietą jau palikome, gal kada nors... Lekiam iki Keilos krioklio ir į hotelį ilsėtis.
Hotelį išsirinkome jau pakeliui į Taliną. Pasirinkimas platus. Rinkomės pagal įvertinimus, atsiliepimus. Tad pasirinkome su įvertinimu "Nuostabus". Apsistojome Adoryal Hotel, prie pat uosto. Senamiestis vos už 1km. Kambarys iš ties nuostabus, tvarkingas, švarus, lova labai patogi, žodžiu neradome prie ko prikibti (nors ir neieškojome, bet kartais neieškant randi :D). Vakarieniavome hotelyje esančiame restorane, ten pat ir pusryčiavome. Maistas labai skanus. (Kaina, parai dviems asmenims, su pusryčiais - 44,10 eur.) Tiesa, parkingas tik mokamas. Para 9 eur.
