Takas pavadintas Lylavos upelio vardu. Jis skirtas visiškai gamtos mylėtojams, niekuo neypatingas, tiesiog veda miško takais palei upelį. Per upeliuką nutiesti mediniai tiltai, keliose vietose pastatyti suoliukai, įrengti stendai supažindinantys lankytojus su miško gyventojais. Liūdnoka, kad šiuo metu upelis vos teka. Būtų įdomiau pasivaikščioti, kai jis sraunesnis. Kaži ar būna jis kada nors aktyvesnis, ar tiesiog jau nykstantis? Taip pat vietomis matyti, kad dar šiek tiek čiurlenantis Lylavos upelis turėjo savų intakų – dar mažesnių. Tik apsamanoję akmenys ir pakitusi lapų, šakų spalva rodo, kad ten kažkada būta vandens. Takas yra žiedinis, sužymėtas ant medžių įvairiomis spalvomis. Tiesa, mes kaip ir dažniausiai nuėjom priešinga kryptimi nei reikėjo, matyt todėl sugebėjome nukėblinti ne ten kur reikia, nes pradžioj tako nepasidomėjome paskui kurią spalvą turim eiti. Ėjome pagal kažkokias žymas, kol takas pradėjo prastėti ir galiausiai baigėsi. Tada sukomės atgal ir jau grįžome pažintiniu taku, tik priešinga puse :D. Takas yra apie 2,5 km ilgio.
Prie tako pradžios yra nedidelė mašinų stovėjimo aikštelė.