Kol rudenėlis lepina gražiais oras, lekiam pasižvalgyti po Pabradės apylinkes. Pakeliui nusprendėm aplankyti Pavandenės piliakalnį, esantį Joniškio seniūnijoje. Ech ta navigacija, nesuprantu kodėl ji veda keliais, kur net keliu pavadinti nelabai įmanoma. Nedaug trūko ir būtume automobilį palikę kažkur pievose. Ne, pievom tikrai nenorėjom važiuoti, ir anot navigacijos bei šiek tiek įžiūrimų provėžų, mes važiavome “keliu“. Pasirodo tas pievos keliukas tik „žibutės“ palyginus, kas mūsų lakė įvažiavus į jau labiau panašų į važinėjamą kelią. Kelis kartus teko spręsti rebusą, kaip ištrūkti iš tos vietos su sveika mašina. Rodos išsikabarojam iš vienos beveik nepravažiuojamos vietos, priekyje pasitinka kita... Šiaip ne taip iš ten ištrūkusios, piliakalnio jau matyt tikrai nebenorim, nors ir vienoje vietoje rodė, kad mes beveik šalia.. Tačiau, su mūsų šiandienine sėkme, tai gal jau tiek to... :D Važiuojam link Pabradės.
Ne per seniausiai lėkėme Tauragės rajono keliais. Ten stebino kabančių tiltų gausa. Pabradė pasirodo taip pat ne tiek jau mažai jų turi. Pagavusios azartą lankant vieną už kitą įspūdingesnius kabančius tiltus, nusprendžiam ir čia visus aplankyti. Mes radome keturis.
Pirmasis metalinis tiltas per Žeimeną. Įvardintas tiesiog „Tiltukas“ (Pabradė 18179). Gan tvirtas, truputuką girgždantis, parūdijęs, bet tikrai be didesnės baimės pereinamas. Žvejai drąsiai jaučiasi ant jo, tai jau ko gi mums čia nedrąsiai jaustis :D. Paieškojus internete informacijos, paaiškėja, kad oficialios informacijos apie tiltelį net nėra. Tačiau kiek yra žinoma jį pastatė kariai, kurie gyveno netoli esančiuose daugiabučiuose. Šiais laikais tiltelio būklę neva palaiko tik šalia gyvenantys ir tilteliu kasdien besinaudojantys Pabradės gyventojai, nes oficialiai šio tilto nėra.
Sekantis „Kabantis tiltas“ (Kabantis tiltas, 15120). Ganėtinai ekstremalus. Jau man, nebijančiai tokių dalykų vienu metu reikėjo stabtelt ir atgaut pusiausvyrą, nes nebesupratau ar tiltas skrenda, ar upė teka :D. O iš delno matosi, kad ir laikiausi jau laaabai stipriai :D.
Trečias lankytas – Santakos kabantis tiltas. Tai naujesnis, tvirtesnis tiltas. Šalia yra labai graži vieta, tai Neries ir Žeimenos santaka. (Santaka 15211) Iš ten matosi, ne tik kabantis tiltas per Žeimeną, bet ir per Nerį esantis geležinkelio tiltas. Iš ties labai graži vieta.
Ketvirtasis kabantis ar tai vadinamas beždžionių tiltas, kažkur ties Buivydžiai I. Tiltelio lentos tvarkingos, bet pats tiltas labai jau pasviręs į šoną. Prasilenkiant su žvejais, vis labiau į šoną svyrantis tiltas drąsinančiai neatrodė. Vienas iš žvejų pajuokavo, kad kartais šis tiltas tiesiog apsiverčia aukštyn kojom :D. Panašumo, kad taip nutiks, iš ties buvo.
Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą