Ilgai lauktas ir sulauktas. Lajų takas.

Labai laukėme, kada gi pagaliau bus galima ten apsilankyti. Išsiruošėme antrąjį savaitgalį po atidarymo (juk taip norisi kuo greičiau pabūti, pamatyti, pajausti... ) , galvojom vis mažiau žmonių bus, nei per atidarymą. Dėl žmonių gausos labai klydom, automobiliai išsirikiavę likus 4 km iki vietos. Na, mes bandėm privažiuoti kuo arčiau, tai ėjimui pasilikom nepilną kilometrą.. Nors drąsiai galėjome važiuoti arčiau tikslo, kuo arčiau - tuo daugiau laisvų vietų. Priėję link posūkio, kuris veda tiesiai prie Puntuko pamatėme eilę. Iki pat Puntuko eilė, ten priėjus  - į kalną EILĖ!!! Net skambinau mamai Agnei paklausti, ar jie stovėjo kokioje nors eilėje, atsakymas buvo, kad ne. Iš to galima spręsti, kad mes patekome į dar didesnį žmonių antplūdį, nei jie. 
 

Susimokėjome po 1 euriuką ir įėjome į tą, taip lauktą, taką. Tikėjausi kažko kitaip, gal per daug tikėjausi, nes, pačiu taku, šiek tiek nusivyliau. To "VAU" nebuvo. Grotomis aptvertas takas per mišką ir tiek ( ir iš aplinkinių žmonių girdėjosi pasakymai " tikėjausi, kažko daugiau"). 

 
Artėjant link bokšto, vaizdai jau panašėjo į tą "VAU". Gamtovaizdis iš ties labai gražus, tik pasimėgauti tais vaizdais labai trumpai galėjome, nes norinčių labai daug buvo. 
Na ir liko kopimas į bokštą. Didelio svyravimo nejutau, labiau žmonių gausa baugino...o gal ir dėl to, kad panašiame bokšte jau esu buvusi, žinojau ko tikėtis. Pačiame bokšto viršuje nei apsisukt, nei pajudėt... Gražiausi vaizdais matosi bekopiant į bokštą,o  pačiame viršuje, aukšti aptvarai riboja matomumą, o gal tai žmonių gausa trukdė normaliai pasižvalgyti. Nusifotografavimui vos įsibrovėm į kamputį :D 
 

vaizdai bekopiant ...

Vaizdai bokšto viršuje..  ;)

 
Vien dėl lajų tako nežinau ar grįžčiau, bet dėl apžvalgos bokšto tikrai grįšiu.. rudenį...
Keliaudami link automobilio, prisilietėme prie švento Ąžuolo.
 

 
Važiuojant į Anykščius dar verta užsukti į Arklio muziejų, šalimais galima pasijodinėti, bei  pasivažinėti rogutėmis vasarą.