2019 m. spalio 14 d., pirmadienis

Gražioji, nuostabioji Venecija


Dar vienas rytas. Ankstyvi pusryčiai. Beje, maitinimas šiame kurorte tobulas, tiek pusryčiai, tiek vakarienė. Tik per vakarienę jau nebepriklauso gėrimai, juos reik atskirai nusipirkti. Menių kasdien vis kitoks ir labai platus patiekalų pasirinkimas. Tai gi, sočiai papusryčiavę, vėl sėdam į autobusą ir lekiame į Punta Sabbioni, Iš ten kelsimės laivu į Veneciją. O ten mūsų laukė ekskursija po miestą, pastatytą ant 117 salų. Aplankėme Šv. Morkaus aikštę ir baziliką, “Atodūsių” tiltą, Dožų rūmus, Rialto tiltą ir nuo jo atsiveriančią Didžiojo kanalo panoramą, paklaidžiojom siaurų gatvelių ir kanalų labirintais. Paklaidžiojam tikrąja ta žodžio prasme, nes kelis kartus atsidūrėme akligatvyje. Numanau, kad ir tai mūsų gidas padarė specialiai, kad pamatytume tikrąją Veneciją, ne tik tą išpuoselėtą, turistams skirtą dalį. Venecija mano akimis...


















Laisvu laiku spėjom paragauti picą. Skani ;). Pageidaujantys galėjo pasikelti į varpinę. Aš buvau pageidaujanti :D Į varpinę kilome tik 6 iš mūsų grupės. Kiti tuomet tiesiog vaikštinėjo, apsipirkinėjo.. Kažkas ėjo į auksu tviskančią bažnyčią. Deja, bet dėl varpinės lankymo, mums į bažnyčią patekti jau nebeliko laiko. Tiek ten, tiek ten ilgos eilės.. Kadangi į bažnyčią įėjimas nemokamas, tai ir eilė daug ilgesnė nei į varpinę. Į varpinę pakilimas kainuoja žmogui 8 eurai. Kelia liftu.  






Nežinau ar čia leidžia tuo metu, kai varpai skamba, bet gidas sakė ar tai juokavo, kad papuolus čia per varpo dūžių laiką, ausyse varpas dar iki kito ryto skamba :D

Apačioje matosi dalis eilutės į bažnyčią...



Kadangi nespėjome paplaukioti gondolomis bei neliko laiko užsukti į auksu tviskančią bažnyčią, tenka Venecijai sakyti IKI! Mes dar grįšim!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą