Apsilankusios Raganų kalne, pietums skaniai suvalgiusios po porciją cepelinų, šalia automobilių stovėjimo aikštelės esančioje kavinukėje, lekiame toliau.
Stabtelėjome pasižiūrėti Kormoranų kolonijos.
Tik išvažiavus iš Juodkrantės Nidos link, dar nepakilus į statųjį Avino kalną, sengirėje yra Garnių kalnas, vardą gavęs nuo netoliese įsikūrusios pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje. 2000 metų duomenimis, joje perėjo 582 pilkųjų garnių ir 1361 didžiųjų kormoranų pora.
Toliau stabtelime prie Avikalnio. Nežinau ar čia mums taip pasirodė, ar iš ties čia problema su lankytinų vietų nuorodomis. Visas vietas radome tik navigacijos dėka. Kai Avikalnį pamatėm jau tik pravažiavusios ir tai tik todėl, kad akį patraukė, nežinia kur vedantis, medinis takas, tai tolimesnei kelionei po Neringą, jungėmės navigaciją.
Medinis takas nuvedė iki įrengtos apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria Avikalnio rago palvės kompleksas bei viena įspūdingiausių Kuršių nerijos panoramų – Naglių gamtinis rezervatas. Nuo Avikalnio regyklos puikiai matosi parabolinių kopų pietinė dalis bei paprastųjų pušų senųjų medynų – sengirės – fragmentų kraštovaizdžio paveikslas. Ošiantys senieji medynai ne veltui vadinami sengire – jie skaičiuoja net 230-ties metų istoriją, o nedideli jų plotai yra išlikę tik ties Rasyte, Nida ir Juodkrante. Tolumoje matosi, rodos virš medžių pakilusi, jūra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą