Gamta po truputį jau bunda po žiemos... Vietomis jau žaliuoja iš po sniego išlindusios žolės, vietomis, dar gausiai sniego likę... Saulė šviečia, pavasariška šiluma, paukščių čiulbesys ir.. Ir mamos pasakojimai, įgarsinti pačios pamąstymai, kas, kur, kada ... Buvo, galėjo būti ir t.t... Keliaujam :D
Praėjom, sakyčiau, gan seną kaimą, Alksnynę. Senos trobos, seni medžiai..
Kažkięno likęs rūsys, o gal slėptuvė? ;)
Kelias veda toliau.. Navigacija šaltinėlį rodo lyg ir netoliese... Tačiau pasukus vienu keliu - tolstam, pasukus kitu keliu, ženklas rodo akligatvį... Bandom eiti keliu, kuris veda į kiemą (akligatvį)... Ir neklydom... Gerai, kad laiku pasirodė sodybos šeimininkas, kuris parodė krytpį link šaltinio. Jei ne jis, tai būtume nežinau kur nupėdavusios, ir žinoma nieko nepešusios :D. Link šaltinio kelias veda, būtent per jo kiemą. Kito kelio neįžiūrėjau, tad nežinau ar yra...
Koordinatės LKS: 586870; 6120104
Adresas" Molėtų r. sav., Luokesos sen., Sarakiškių kaimo šiaurinis pakraštys.
Šaltinis yra Molėtų–Želvos–Ukmergės krašto kelio (plento) kairiojoje pusėje, maždaug 5 km nuo Molėtų. Čia piečiau plento negilioje miškingoje lomoje telkšo keletas mažų, vadinamų dvilypiais, ežerėlių. Jie upeliūkščiu per tvenkinių sistemą jungiasi su Siesarties upe. Juos maitina ir Sarakiškių šaltinis, atsivėręs ežerėlių prikaišioto duburio pietiniame šlaite apie 0,8–1 km nuo upės vagos ir 0,6 km nuo plento.
Nenorėdomas atgal grįžti tuo pačiu keliu, bandome eiti mišku. Keliukai tik, labiau panašūs į žvėrelių, tačiau radome takelį/tiltuką, kuris veda per upeliuką įtekantį į Dvilypio ežerą. Na tiltu jau to nepavadinsi, bet likučiai dar yra. Gerai, kad dar ledas tvirtas, tai ir keliaujam "tilteliu". :D
Pakeliui namo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą