Ąžuolijos gamtos bei Tylos takai vasarą. Utenos rajonas

Šiuo taku esu ėjusi 2024 m. ankstyvą pavasarį. -> Ąžuolijos gamtos takas. Utenos rajonas

Pabandėme pasivaikščioti ir vasarą. Iki tako pradžios reikėjo bristi per žolę, nes realaus tako/takelio teisiog nėra. Bet rasti tako pradžią tikrai lengva, nes nuo stovėjimo aikštelės iki tako pradžios yra sustatytos rodyklės. Pievoje mus pasitiko stirna. Iš tolo stebėjo ar eisim link jos, ar vis tik keliausim pro šalį. Pamačiusi, kad einam link jos, nėrė į mišką :D.  

Iš pavasarinio pasivaikščiojimo buvo likę šiek tiek geresni prisiminimai. Kol medžiai buvo be lapų, atsivėrė visi upelio vingiai. Tad buvo galima mėgautis gražiais  vaizdais.  Šį kartą teko atlaikyti uodų spiečius, neįmanoma buvo apsiginti net išsipurškus specialiais purškikliais. Kitas nelabai malonus faktas,  kad labai slidūs, šlapi, pliurziniai takai... Trečia, vasarą pro medžių lapus beveik nesimato upės vingių. Tad tas pasivaikščiojimas atrodė maždaug taip - kenčiant uodų atakas, slidinėjant šlapiais pliurziniais takais reikėjo saugotis, kad neišsisukt kojų. Sustoti ir pasimėgauti garsais ir vaizdais negali, nes tikrąja ta žodžio prasme, sules uodai. O einant negali dairytis, nes reik labai žiūrėt po kojomis. Kas man patiko, tai kad beveik visu taku lydėjo upelio čiurlenimo garsai.  

Atsistojau šalia, kad matytųsi koks gumbo dydis. 

Apie patį taką. Be to, kad šį kartą takai buvo dar šlapesni ir slidesni nei aną kartą, tai jau ir tilteliai vistomis reikalauja atnaujinimų. Pradžioje esantis tiltas lyg ir atnaujintas, gal ateis laikas ir kitiems. Kelios tako atkarpos užvirtusios medžiais, reikėjo išspręst rebusą, kaip juos perlipti ar apeiti. Take daug senų, gražių, samanom pasipuošusių, su galingais kamienais Ąžuolų, daug virtuolių... Šis takas skirtas tikriems natūralios gamtos mylėtojams. 

Plačiau apie taką -> Ąžuolijos botaninio zoologinio savivaldybės draustinio mokomasis gamtos takas

Liko apsilankyti spalvoto rudens, ir gražios žiemos dienos laiku. 

Merguvos ežero bei Šereiklaukio apžvalgos bokštai. Pagėgių rajonas

Kai jau galvoji,  kad nebeliko Lietuvoje nelankytų apžvalgos bokštų, pasirodo iš ties jų dar yra ir net ne vienas. 

Šį kartą lankėme bokštus įrengtus Rambyno regioninio parko teritorijoje, Pagėgių rajone. 

Pasirodo ten yra net 4 visiškai identiški apžvalgos bokštai. Pasižymėję buvome tris iš keturių (ketvirtasis buvo kažkur miškuose), aplankėme tik du iš jų. Aplankėme ne visus, nes ši kelionė buvo visai neplanuota, plius su mažom pertraukėlėm vis pliaupė lietus, tad nebuvome tam pasiruošę. O sugalvojome (tiksliau sugalvojo draugas) tiesiog pietaujant, kad galima būtų kažką dar ir aplankyti, kad pilvus po sočių pietų pramankštinti :D. Link bokštų važiavome lietui pliaupiant, galvojome kaži ar neteks apsisukti ir važiuoti namo. Bet turiu tokią slaptą galią, man reikiamu metu lietus tiesiog nustoja lyti :D. Taip buvo ir šį kartą. O vieno iš trijų pasižymėtų neaplankėme vien dėl to, kad kelias pasirodė nelabai saugus privažiavimui iki pat bokšto, o bristi su tam nepritaikytais batais taip pat ne egzotika. 

Taigi aplankėme šiuos:

Merguvos ežero apžvalgos bokštą. 

Šis bokštas stovi prie pat kelio. Užlipus atsiveria vaizdas į Merguvos ežerą. Tai ežeru tapusi Nemuno senvagė. Nemuno kilpoje netoli Bitėnų šis ežeras driekiasi lygiagrečiai Nemunui. Upės pusiasalyje atsidūrusios žemės dar priklauso Lietuvai, o kitapus Nemuno jau Rusija.

Šereiklaukio apžvalgos bokštas. Važiuojant iki jo mano telefonas pagavo kimyninį ryšį. Tai gal visai tikslinga būtų ten važiuojant įsijungti lėktuvo rėžimą. Labai gražus žvirkelis veda iki  Šereilaukio bokšto, graži gamta.  O pats bokštas stovi visai šalia Šereitlaukio. Nuo viršaus atsiveria vaizdas į Nemuno slėnį, o gerai įsižiūrėjus galima matyti ir patį Nemuną. Taip pat ir nuo šio bokšto galima įžiūrėti kitapus Nemuno esančias Rusijos žemes.

Pasivaikščiojimas Gdansko senamiesčio gatvelėmis. Lenkija

Šį kartą be ypatingų planų, be ypatingų lūkesčių, tiesiog pabėgimui nuo kasdienybės ir poilsiui nuo įtemptų darbo dienų, išvykai pasirinkome Gdanską. Kelio nuo Molėtų nemažai, tad pirmą dieną praleidome kelyje. 

Mūsų apartamentai šiame pastate

Visai šalia apartamentų atrakcionai

Užtruko laiko ir kol įsikūrėme. Iš pradžių sunkiai supratome kur galime pasistatyti automobilį. Vienoj kelio pusėj mokamos vietos, kitoj pusėj kelio nemokamos (apartamentų savininkas rašė statyt į nemokamą). Ten kur įvardintos nemokamomis, tai net nepanašu į parkavimui skirtas vietas, bordiūrai gan aukšti, tai kėlė abejonių ar tikrai ten galima statyti. Pavažiavę šiek tiek tolyn, radome kažkokią prieplauką, kur pristatyta daug automobilių. Bet taip pat neįmanoma suprasti ar mokamos vietos, ar ne. Jokių ženklų. Keli automobiliai su kvitais ant panelių, bet dauguma be. Aparato susimokėti aplink nematyti. Žodžiu, kažkoks nesusipratimas. Palikom ten automobilį ir matysim ar gausim baudelę kokią ar ne :D.  

Kitas iššūkis buvo patekti į apartamentus. Pirmą durų kodą įveikėm lengvai. Bet su antromis durimis reikėjo išspręsti rebusą jau su šeimininko pagalba. Duota pirminė informacija buvo ne visai aiški -  "Pirmas aukštas (buto nr), durys po kaire puse, šalia durų yra kodinė dėžutė (kodas toks ir toks), kurioje yra raktas". Duris radome, bet dėžutės su raktais ne :D. Apžiūrėjom aplink duris (net pasišviečiau), tada apžiūrėjome visą laiptinę, nu jokių dėžučių nėra, sakom gal jau visai mums kuku :D. O pasirodo, kad mums tiesiog reikėjo įeiti ir pro tas pirmąjame aukšte esančias duris ir tik tada yra dėžutė su raktais (Viename bute įrengti dveji apartamentai - A ir B). 

Dar vienas kuriozas nutiko su indais. Pasigaminome valgyt, bet stalčiuje radome tik keturis sriubai valgyt skirtus šaukštus ir kelias didžiules lėkštes. Nu joooo galvojam. Nei šakučių, nei šaukštelių... Kas čia per velniava. Na, bet mes ne ponai, nu galvojam dzin, pavalgysim gi ir su šaukštais. :D Susiruošus plaut indus, galvoju ai, kad ir ne daug tų indų, bet pasinaudosiu indaplove. O ten staigmena!!! Štai kur visi indai... :D Tiesiog buvo neišimti ir neparuošti naujiems gyventojams. 

Bet patys apartamentai Apartamenty Trójmiejskie - Amber River Apartments Gdańsk Dziewanowskiego 8 Old Town View, yra labai geroje vietoje. Vos kelios minutės pesčiomis iki senamiesčio. Apartamentuose yra viskas ko gali prireikti (kaip jau supratote, kai kurių dalykų tiesiog tik reikia gerai paieškoti). Kambariai šviesūs, erdvūs, naujai įrengti. Už dvi paras sumokėjome 189 eur. 

Šiai kelionei orų prognozės buvo ne pačios smagiausios. Visai dienai žadėjo lietų. Dėl viso pikto įsimetėm skėtį. Plano nuvykti prie jūros neįvykdėme. Nenuspėjamam orui esant gaišti valandą laiko kelio (pirmyn -atgal) automobiliu iki jūros nemanau, kad apsimoka. Tad ištaikę laiką kol nelyja, pasivaikščiojome rytinio Gdansko gatvėmis bei gražiąja Motlavos upės pakrante. Žmonių ryte gatvėse mažai, bet prieš lietų buvo labai tvanku. Senamiesti labai gražus. Bet vos išėjus iš senamiesčio jau pasitinka visokie apleisti, negražūs namai ar tiesiog paprasti daugiaaukščiai. 

Pusryčiams pasirinkome Śliwka w Kompot Gdańsk, labai graži, jauki vieta ant upės kranto. 

Lietui pliaupiant laiką leidome apartamentuose, bet vakare nustojo lyti, tad galėjome dar pasižvalgyti ir po vakarinį Gdanską. Labai gražu, tik man nepatinka tos minios žmonių. Neįmanoma pasimėgauti pasivaikščiojimu, kai į tave vis trankosi žmonės. 

Beje, mėgstantiems lankyti muziejus, Gdanske jų yra tikrai nemažai. Taip pat yra atrakcionų zona, yra galimybė pasiplaukioti upe ir taip apžiūrėti miestą. Galima pakilti į bažnyčios bokštą, nuo kurio turėtų atsiverti gražūs vaizdai. Bet visoms šioms pramogoms manau reikia rinktis ne patį sezono įkarščio laiką, nes tikrai užtruksite stovėti eilėse. Mums užteko tiesiog pasivaikščiojimų. 

Ar dar grįžčiau? Nemanau. Bet vieną kartą apsilankyti tikrai verta. 

Trijų dienų kelionės kaina dviems:

Apartamentai - 189 eur plius 3,50 eur miesto mokestis. 

Kuras - apie 90 -100 eur. 

Maistas - apie 124 eur. 

Viso - apie 416 eur.