2025 m. kovo 26 d., trečiadienis

Viešvilės žuvitakis. Jurbarko rajonas

Dar viena vieta kurią norėjau aplankyti, tai Viešvilės žuvitakis. Labai graži vieta. Patiko. 

Daugiau apie ją skaitykite - > Viešvilės žuvitakis.










Panemunės keliu. Piliakalniai ir apžvalgos aikštelės 2025

Prieš aštuonis metus, su drauge sėdom į automobilį, susisodinome vaikus ir pirmyn Panemunės keliu. 

Panemunės keliais 2017 m

Tiek pilių, dvarų ir piliakalnių gal jokiame Lietuvos kelyje nerastume.  

Šį kartą lankome tik piliakalnius ir apžvalgos aikšteles. Gražus oras, tai norisi mėgautis gamtos vaizdais. Pilys kaip žinia jau aplankytos, tad kažko naujo labai ir nepamatysi. 

Ar kas pasikeitė po aštuonių metų?

Vilkijos apžvalgos aikštelę šiek tiek ne taip pamenu. Dabar pakilimui į aikštelės "balkoną" yra įrengrti gražūs, metaliniai laiptai. 

Lekiam panemunės keliais. Vilkija.




Prie Vilkijos bažnyčios yra įrengtas apžvalgos bokštelis, nuo kurio atsiveria gražus vaizdas į Nemuno vingį. Kai buvome prieš aštuonis metelius, tai  vingį matėme tik pro mažą kampelį tarp namų pro bažnyčios tvorą. 






Toliau važiavome iki Seredžiaus piliakalnio. Kas naujo? Laiptelių skaičius vis dar nepamažėjo, bet vietomis jau neblogai patrūnijo. Na, bet nuo to atsiveriantys vaizdai tikrai nesikeičia. Pasakiškai graži vieta. Blauzdeles jau jaučiam. Priešaky dar keli piliakalniai... 











Veliuonos piliakalnis. Kas pasikeitė? Yra įrengtos informacinės lentelės, kurios leidžia susipažinti su lankytinų vietų istorija būnant vietoje. Nereik naršyti internete. 












Į Kartupėnų piliakalnį lipau pirmą kartą. Šlaitas pasipuošęs žibuoklėmis. Atsiveria gražūs vaizdai, tokie pat kaip ir nuo visų kitų... 












Sekantis piliakalnis, tai Sudargo piliakalnių kompeksas. Čia buvau pirmą kartą ir tik trumpai akimirkai, nes dar laukė tolimas kelias namo, o ir skrandžiai jau urzgė reikalaudami šilto maisto :D. Kiek žinau, Sudargo piliakalniai apima nemažą plotą, daug užlipimų/nulipimų, takų/takelių. Yra net penki piliakalniai vieni šalia kitų, kuriais vaikštant susidaro apie 2,5 km atstumas. Mes ėjome tik arčiausiai automobilių aikštelės esančiu piliakalnio kraštu - mano akimis atsivėrė gražiausias šios dienos matytas vaizdas. Labai patiko. Manau grįšim pasivaikščioti piliakalnių šlaitais dar kartą. Gal jau šiek tiek greičiau, nei po aštuonių metų :D. 





Dar pakleiui bandėme užsukti, pasižvalgyti prie Belvederio dvaro rūmų. Tačiau pasižvalgymas jau apmokestintas ir reikia dėl  vizito tartis iš anksto ten duotu numeriu. Tad nepavyko pasižvalgyti ir pasmalsauti, kaip gi pasikeitė dvaro būklė. Bet matosi, kad vyskta kažkokie darbai, tad dvaras tikrai nellikęs likimo valiai. 

2025 m. kovo 8 d., šeštadienis

TrekTours pavasara pārgājiens Cēsīs'25 - 38 KM/ TrenkTuro pavasario žygis Cėsis'25 - 38km per 8:48 val.






Po gan ilgos pertraukos aš vėl žygyje. Rytinis užtinęs (veidas) startas - 8 ryto. Startavome galima sakyt tiesiai iš lovos, nes nakvynei kambarį išsinuomavom keli žingsniai nuo starto. Ne specialiai, bet taip puikiai jau mums gavosi iš netyčių. 
Pats žygis man šį kartą ėjosi labai sunkiai. Vis tik ilga pertrauka gero nepriduoda. Stenėjau kaip senučiukė, jau ir prisėsti dažniau reikėjo. Įkalnės šį kartą laaabai nedžiugino. Buvo nemažai įkalnių žudikių, teko gerai paprakaituot kopiant į jas.
Bet užtat pats maršrutas labai džiugino, nes vedė nuostabaus grožio gamtos takais. Ne visur net fotografuoti gavosi, tiesiog ėjau ir mėgavausi. 
Šį kartą gan įdomus (bet ne pats maloniausias) TrenkTuro organizatorių sprendimas, kad visus užkandukus duoti starte. Tad vaibelis einant nuo punkto iki punkto jau buvo tikrai nebe tas. Pirmoje stotelėje laukė tik vienišas savanoris su vaistinėle ir šalto vandens bakeliu. O taip norėjosi vėsų rytą šiltos arbatos. Sekančiuose punktuose jau gavome arbatėlės, bet ir be jos jau buvo karštoka :D. Na tik pietūs išlikę tam pačiam vaibelyje, perlinė košė su mėsyte arba grikiai su daržovėm. Perlinkos jau net pasiilgus buvau. Kaip visada, morkos Pepai, košė man. Ten gavome ir kavos su saldainiais "Gaidelis". 
Finiše bilietų šį kartą niekas neskanavo (visada skanuodavo). Savanoriai pasitiko su plojimais ir medaliais. Liūdnoka, kad Pepai nebuvo medalio... 
Reziumė. Visa laimė, kad maršrutas buvo tobulo grožio. nes visas kitas organizuotumas šį kartą buvo kažkoks ne toks...  Be jokio TrenkTurinio vaibelio. 





































Iki kitų susižygiavimų!!!