Lankome Lenkiją. Vygrių vienuolynas

     Gražų, saulėtą, ankstyvą rytą (6 val.) sėdam į mašiniuką ir lekiam pasižvalgyti po Lenkijos pakraštį.

     Planas aplankyti/pamatyti:

·         Ožkiniuose esančią prūsų – jotvingių sodybą;

·         Vygrių kamaldulių vienuolyną;

·         Paplaukioti Augustavo kanalais;

·         Grįžtant užsukti į Merkinės apžvalgos bokšą.

     Gaila, bet pirmosios plano dalies  įgyvendinti nepavyko. Negana to, kad pradžioj navigacija mus nuvedė pas  žmones į kiemą, kurie su prūsų ir jotvingių sodyba nieko bendro neturi. Mums prakalbus rusiškai (nusprendėm, kad gal taip susikalbėsim, juk lenkiškai tai nemokam (bent jau aš taip galvojau, kad ne viena nemoku)), jiems atsakius lietuviškai supratom, kad reik kalbėti vis tik lietuviškai :D. Vyrukui labai mandagiai ir išsamiai papasakojus kur mums rasti ieškomą gyvenvienę, tad iš antro karto ją radus... Deja, radom aukštą tvorą su didele spyna. Gal šiek tiek ankstokai nuvažiavom, gal reik iš anskto pranešti, kad atvyksi – nežinau/nebesigilinau. O ir internete, informacijos, kokiomis valandomis ten galima lankytis neradau. Ant tvoros, dideliais skaičiais yra parašytas telefono numeris, kuriuo pasambinus gal ir malonėtų įleisti, bet dėl dviejų klajoklių, varginti šeimininkų nesinorėjo. Ech .. lekiam toliau. 

     Lekiam siaurais, vingiuotais, netgi labai siaurais, ir labai vingiuotais keliais. Dėl siaurumo, net pajuokavau, kad gal dviračių takais mes čia važiuojam ... Privažiavom Vygrius. Vienuolyno bažnyčios stogai mus pasitiko iš toli, tad rasti nebuvo sunku. Sustojus parkinge mus pasitiko jaunuolis. Už parkingą susimokėjom, berods 5 zlotus. Jaunuolis nurodė kryptį kur link mums eiti, tad pirmąją užduotį, rasti įėjimą, įveikėm greitai. Nusipirkus bilietus (8 zlotai), išklausius lenkiškai ... Na manau patys rasim nuo ko ir kur lankomas vienuolynas :D. Beje, ant bilieto sužymėtos visos vienuolyno vietos, kur lankytojai gali užeiti. Kiek supratau, tai pats pasivaikščiojimas po vienuolyno kiemus yra nemokamas. Bilietas reikalingas tik norint užeiti apžiūrėti popiežiaus Jono Paulius II apartamentus, bei užlipti į bokštą. O viename iš lankytinų pastatų vyko remontas, tad ten užsukti neteko.  Vienuolyno kiemas mūsų akimis. 

Vaizdai iš bokštelio.

Taip pat buvome užėję į ten esančią bažnyčią

     Šis vienuolynas, pastatytas 1667 metais, fundatorius – Jonas II Kazimieras Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis.

     Kiekvienas vienuolis ten turėjo savo eremą. Eremai - tai maži vienuolių kamaldulių nameliai su uždaru kiemu ir darželiu, kuriuose jie gyveno po vieną. Kaip spėjom ir kaip pavyko išsiaiškinti, tai , kai kurie nameliai yra nuomojami turistams, atvažiuojantiems pasigėrėti gražiomis Vygrių krašto apylinkėmis, pailsėti, paplaukioti jachtomis ar baidarėmis. O pasigrožėti tikrai yra kuo. Iš vienuolyno kiemo, į visas puses atsiveria pasakiški vaizdai.  

     Esu girdėjusi, kad kamalduliai visada išsiskirdavo ir dabar išsiskiria savo uždarumu. Galima sakyti, kad beveik visai nebendrauja su savo šeima, gyvena gana uždarą gyvenimą, daug meldžiasi, nors kiekvienas iš jų turi tam tikras pareigas. Kažkas dirba kepykloje, skalbykloje ar tai yra sodininkas, virėjas, bažnyčios tvarkytojas ir pan. 

    Šiame vienuolyne lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Tad aplankėme jo  apartamentus, pamatėme, kur jis meldėsi, kur ilsėjosi.

    Yra restoranas. Lauke prisėdome puodeliui kavos. Bijau pameluoti, bet kavos puodelis berods apie 8 zlotus. 

     
     Pabaigai apžiūrėjome už vienuolyno ribų esantį parką. Nieko ypatingo. Suvenyras - magnetukas (10 zotų). 

Matosi mūsų lankytas parkas.

Lekiam į Augustavą...