Minčios vandens malūnas bei Taurapilio piliakalnis

Interneto platybėse radusi įdomios informacijos apie Minčios malūną, įtraukiau ir jį į savo lankytinų vietų sąrašą. Rastos foto iš viso akį traukė.

Mano rasta informacija, tik nepamenu šaltinio, cituoju.

„1971 m. Minčios malūnas buvo įtrauktas į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą ir yra rekomenduojamas kaip lankytinas Lietuvos kultūros paveldo objektas.

Rašytiniai šaltiniai byloja, kad Minčios kaimelyje, ant Minčios upės kranto, vandens malūnas pastatytas 1792 m., grūdus pradėjo malti daugiau kaip prieš 200 metų. Minčios dvaro ponai, kuriems priklausė malūnas, buvo progresyvūs to meto verslininkai, mokėję panaudoti upių ir upelių jėgą. Dvare, naudojant vandenį, buvo pjaunami rąstai ir lentos, veikė netgi vario kalykla, kurioje vario gabalus išplodavo Minčios upelio vandens kilnojamas blokas – kūjis.

Malūne buvo įrengtos 4 girnos ir vilnų vėlykla. Visos statybos prie upelio buvo atliekamos taip sumaniai ir rūpestingai, kad poilsinės svečiai ir šiandien gali pamatyti autentiškas senojo malūno detales – masyvias sienas, vandens sukamą malūno ratą, įspūdingą užtvanką su krintančio ant rato menčių vandens kaskadomis. Tos kaskados juda ir putoja tiek vasarą, tiek žiemą, teikdamos svečiams daug džiaugsmo – galima ir pasižiūrėti ir palįsti po jų gaivinančia srove.

Dėl apsilankymo būtina susitarti iš anksto.“

Na, mes iš anksto nesitarėm, nes man pakanka tiesiog pamatyti išorinį grožį, kuris čia taip vaizdžiai buvo apibūdintas. Tačiau radome visai ne tai ką tikėjomės. Na bet yra kaip yra. :D

Siūlomas dušas dar išlikęs :D

Minčios k., Tauragnų sen., Utenos r.

GPS: 55.476459, 25.980206

Dar viena vieta, tai Taurapilio piliakalnis. Įspūdinga vieta pasivaikščiojimui ir poilsiui. Papėdėje ežero pakrantė sutvarkyta (neskaitant poilsiautojų paliktų šiukšlių). Iš kart užsisvajojom apie poilsį su palapinėmis ;). Tiek nuo piliakalnio, tiek nuo papėdėje esančios pakrantės atsiveria įspūdingi vaizdai.

„Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XV a. viduriu. Jis įrengtas Tauragno ežero pietiniame krante. Aikštelė trapecinė, 90 m ilgio, 22 m pločio rytiniame gale, 14 m pločio vakariniame. Vakariniame aikštelės krašte supiltas 1 m aukščio, 12 m pločio pylimas, rytiniame krašte - 6 m pločio, 0,4 m aukščio pylimas. Piliakalnio šlaitai statūs, 13-14 m aukščio. Rytinė aikštelės dalis veikiausiai buvo pagrindinė pilies vieta, vakarinė – priešpilis. Vakarinėje, pietinėje ir rytinėje papėdėse, 4 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje tyrinėjimų metu rastas molinis verpstukas, brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, molio tinko, geležies gargažių. Ant piliakalnio stovėjo Tauragnų pilis. Ji paminėta 1373 m. vasario 14 d., kai šalia pilies buvo apsistojusi kraštą niokojusi Livonijos ordino kariuomenė. 1433 m. vasario mėn. pradžioje pilį sudegino Livonijos ordinas. Seni žmonės pasakoja, kad kitados kalno viršūnėje augęs storas ąžuolas, jo šovoje gyvenęs vaidila, vaidilutės kūrenusios ugnį. Įvedus krikščionybę, jo viršūnėje buvo pastatyta bažnyčia, tačiau po kiek laiko išnykusi ir dabar esanti kalno viduje. Legenda byloja, kad kartą vienas drąsuolis atidžiau pažvelgęs į tą duobę ir pamatęs kalno gelmėse apleistą bažnyčią su išgriuvusiais altoriais, o viduje groję gerokai apdulkėję vargonai. Tačiau Šv. Jono naktį, lygiai 12 valandą nakties, piliakalnis atsidengiąs, deja, tik vienai sekundei. Kas turi geras akis, galįs pamatyti bažnyčią ir grojančius vargonus.“ 

Šaltinis -> Utenos TIC

Taurapilio k., Tauragnų sen., Utenos r.

GPS: 55.448036, 25.86932