“Sugrįžtantys
paukščiai parneša mums ant sparnų pavasarį.
Padovanokime jiems naujus
namus!”
Pamatę taip
skambantį kvietimą, ir mes nusprendėme, bent jau savo buvimu pasidžiaugti
bundančiu pavasariu. Tad saulėtą nuostabų rytą, kad ir sniegas užklojęs žemę,
su vaikais išskubėjome į inkilų ir pavasario šventę.
Kadangi šią savaitę pasaulyje minima Žemės diena. Ta proga visi Molėtiškiai buvo kviečiami pasigaminti inkilų ir paruošti naujakuriams juos papuošiant. Tiems, kas nespėjo pasirūpinti savo inkilais, organizatoriai pasidalino jau paruoštais. Ši grįžtančių paukščių šventė, buvo šventė ne tik paukščiams, bet ir vaikams, ir suaugusiems.
Kadangi šią savaitę pasaulyje minima Žemės diena. Ta proga visi Molėtiškiai buvo kviečiami pasigaminti inkilų ir paruošti naujakuriams juos papuošiant. Tiems, kas nespėjo pasirūpinti savo inkilais, organizatoriai pasidalino jau paruoštais. Ši grįžtančių paukščių šventė, buvo šventė ne tik paukščiams, bet ir vaikams, ir suaugusiems.
Ar tai
blogai nurodytas laikas ir vieta, ar tai žmonių pasyvumas.. Tokia graži diena,
o žmonių gausa pasidžiaugti neteko. Bambantiems, kad Molėtuose maža renginių,
kaip ir drįsčiau šuktelt.. Ei! Kur Jūs???
Sudalyvavome
rungtyje ieškant lobio. Kaip visada – laimėjo draugystė. Nors buvo dvi
komandos, bet jos draugiškai susivienijo. Na negaliu nepaminėti, kad patį lobį pirmasis pamatė Nedas. Nedai, tu šaunuolis !
Lobio paieškos... ;) |
Smagioji
dalis, inkilų dailinimas, pažymėjimas savais vardais ir kėlimas į medžius.
Džiaugsmo vaikams, darbo vyrams. Vaikai labai atsakingai prižiūrėjo, kad jų
inkilai būtų kaip reikiant pritvirtinti. Tad vyrams išties teko pasistengti
;). Moterys taip pat išbandė savo jėgas :)
Kūrenami
laužai, garuojantis didžiulis katilas kvietė visus prie didelio vaišių stalo.
Kam arbatos, kam kavos.. Taip pat buvome pavaišinti žvėrienos troškiniu. Aštru,
bet skanu.. Smagią kompaniją dar palikome rungtyse...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą