Kadangi jau lėkėme apžiūrėti Daumantų atodangos, tad, tuo pačiu aplankėme ir patį Kavarską. Tiksliau, Kavarsko šaltinį. „Dešiniajame Šventosios upės krante įsikūręs Kavarskas pelnytai vadinamas Lietuvos Šveicarija. Tačiau labiau nei gražus kalvotas kraštovaizdis lankytojus į Kavarską traukia čia trykštantis Šv. Jono šaltinis. Šaltinis nuo Šventosios upės lygio į kalno viršų savo vagą tiesia net 134 metrus. Dar prieškariu jo vanduo laikytas šventu ir gydančiu. Dabar daugelis Kavarsko svečių tiesiog pripažįsta, jog šio šaltinio vanduo toks skanus, kad vien jo paragavęs pažvalėji ir bent trumpam pamiršti ligas ir kitas negandas.“ Plačiau -> Kavarskas.
Mums ten esant pastebėjome, jog iš ties žmonės pilasi šį vandenį į butelius ir kitus indus ir vežasi namo. Nemokamas, tyras vanduo, gal ir neblogai. O jei dar turi ypatingų galių, kaip minima šaltiniuose, tai iš viso pasaka :D. Vanduo ledinis, ragauti neragavome, tuščios taros neturėjome. Nuvykome kaip sakant – nepasiruošę tam. Patį šaltinį rasti labai lengva, „pasitinka“ nuoroda. Orientiras -bažnyčia. Šalia yra nedidelė parkavimo aikštelė.
Šalia šaltinio yra baseinas, kuriame taip pat šaltinio vanduo. „Prieškariu atvykusieji į atlaidus išbetonuotais laipteliais leisdavosi į šaltinio baseiną - kai kurie pasinerdavo į jį visu kūnu, kai kurie tik apsiprausdavo jo vandeniu.“ Tačiau sprendžiant iš, šiuo metu apaugusio baseino dugno, maudytis norinčių nebeatsiranda :D
Sako jai jau esi Kavarske, tai būtina paragauti legendinių Kavarsko koldūnų iš kavinės prie įvažiavimo. Pačioje kavinėje tik 4 staliukai, tačiau gamina ir išsinešimui. Norinčių paskanauti koldūnų iš ties daug. Kol mes laukėme ir skanavome, visi 4 staliukai buvo užimti (tik vieni pakyla, kiti prisėda), taip pat žmonės pirkosi išsinešimui. Cepelinų vaikai jau nebegavo. Rodos toks mažas kaimelis, o kavinės darbuotojos vos spėja suktis ;).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą