2018 m. liepos 8 d., sekmadienis

Didysis Kemerių raisto takas


Antra vaikų suplanuotos kelionės stotelė Jurmala. Jurmaloje jau esame buvę, tad kaip ir viskas matyta, žinoma, nepakitę, gal tik žmonių šį kartą daugiau, nei prieš kelis metus. Buvo planas tiesiog drybsoti pajūryje, tačiau oras nelepino, o plius dvi damos su didelėm slogom, tad nelabai tinkamas pasirinkimas vėjuotam pajury gulinėti. Na pabraidyti tai pabraidėm, gėda būtų tiek kelio atvažiavus net neįbristi :D. O mūsų sveikuolis išdrįso ir nusimaudyti geliančiame vandenyje.  


Čia šiltesnis vanduo, nei jūroj. 

Einant link miestelio centro mus susitabdė Cloud Buzz juodas automobilis, kuris dalino linksmuosius balionus. Pasirodo tai helio balionai su lašeliu kokio nors gėrimo. Iš lėto įtrauki iš baliono oro, išpūti dūmus ir burnoje lieka gėrimo skonis. Tai lyg kaljanas, bet ne kaljanas :D. Prisipažinsiu, galvos lengvai apsisuko. Įdomus, nematytas „gėrimo“ būdas.


Užsukome pasivaikščioti į Dzintars parką. Pats parkas šiek tiek atsinaujinęs ir matosi, kad dar vis naujinamas, kai kur paruošta medžiaga darbams. Užlipome į apžvalgos bokštą iš kurio matosi jūra. Tai aplamai pats pirmas mano įveiktas apžvalgos bokštas, po kurio „susirgau apžvalgos bokštų liga“ :D.


Kadangi gulėjimas pajury atkrito, tai prisiminiau vieno pažįstamo pasidalintomis mintimis, kad kažkur šalimais yra Kemerių pelkė. Anot jo ten labai gražu. Šiek tiek dvejodami, bet vis tik nusprendėm pavažiuoti iki tos pelkės. Kas gi ten gali būti gražaus pelkėje ane? :D Ir man tokia mintis buvo šmėstelėjusi, nes esu ėjusi vienos pelkės pažintiniu taku, tai ... Pelkė ir tiek.. Po tos pelkės nebesigundžiau daugiau vaikščioti jokių pelkių takais.
Nuvažiavus į vietą radom stovėjimo aikštelę. Pasitiko moteriškė. Susimokėjome už stovėjimo aikštelę 2 eurus. Pasiėmėm žemėlapį (stovi nameliukas prie aikštelės, kuriame yra lankstinukai, bei suvenyrai), moteriškė rusų kalba nusakė kur link mums eiti ir pirmyn.
Pirmiausia pasitiko parduotuvė ant ratų, ten nusipirkome kavos ir pirmyn į pelkyną. Reik šiek tiek  paėjėti miško takeliuku, jau ten pradėjom „inkštaut“, kad nieko čia gražaus nematome (ot nekantrūs), tolėliau prasideda medinis takas pačiu pelkynu. Saulė kepina, karštis didžiulis, o ir grožio dar nematome.. Dar labiau bumbame „kur gi tas grožis?“. 



Norintiems trumpesnio tako

Ir tik praėjus rodyklę su nuoroda į trumpesnį taką prasideda pasakiško grožio gamta, o su ja ir gaivaus vėjo gūsiai! 








Trumpų pasivaikščiojimų mėgėjai gali rinktis trumpąjį atstumą tiltukais (~ 1,5 km), o mes, visa laimė, pasirinkome ilgesnį atstumą (~ 3,4 km), tad ir teko  didesnis džiaugsmas. Besigrožėdami pasakiškais vaizdais pasiekėm apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsivėrė dar puikesni vaizdai į pelkės kraštovaizdį, žvelgiant šiek tiek iš viršaus. Nesinorėjo nuo bokštelio nulipti.







Didysis Kemerių raisto takas yra populiariausias apžvalgos objektas Kemerių nacionaliniame parke. Juo einant apžiūrėjome aukštapelkę ir jos gyventojus. Tako tiltai vedė samanų, pelkės pušelių (rodos, kad tos pušelės susmegusios į pelkę ir matome tik jų viršūnes), akivarų, tamsių ežerėlių bei pelkinių gailių karalystę.









Sako žvelgiant atidžiau, galima pamatyti vabzdžiaėdį augalą – apskritalapę saulašarę, taip pat įvairius paukščius – kūdrinį tilviką, baltąją kielę, miškinį kalviuką, išgirsti tolumoje gerves. Apskritalapę saulašarę iš ties radome, nepaprasto grožio augalėlis. Paukščių nematėme. Tačiau sutikom gražių drugelių kompanijas.








Būtume tikrai pasigailėję, jei nebūtume čia užsukę !!! Įspūdingo grožio vieta, į kurią tikrai verta užsukti ;).

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą