2018 m. rugsėjo 18 d., antradienis

Lankome Zarasų kraštą. Šavašos pažintinis takas


Na štai dar vienas mano laisvadienis, dar viena išvyka. Jau esu šiek tiek pasižvalgiusi po Zarasų kraštą -> Pasižvalgymai po Zarasų kraštą. Tačiau šis pažintinis takas likęs neaplankytas. Interneto platybėse radusi tokios informacijos - Čia upės slėniai – svaiginančio aukščio, o vandenys krentanet 11 metrų kas vieną kilometrą. Kaip tikroje kalnų upėje! Šavašos kintantinuotaika ir malonus čiurlenimas pavergs kiekvieno keliautojo širdį, o aukštislėniai, kraštovaizdis svaigins ir reikalaus šiek tiek jėgų ir turistiniųįgūdžių.“, viena mintis – noriu ten! Pasigedau tik malonaus, pavergiančio upelio čiurlenimo. Nes upeliuko, tiesiog, beveik nėra. Pats takas, turistinių įgūdžiu tikrai reikalaujantis, vietomis sakyčiau, net ekstremalus.
Šavaša įvardijama, kaip ypatinga Lietuvos upė. O Šavašos pažintinis takas įrengtas, jos slėnio vaizdingiausioje atkarpoje, pačiame žemupyje. Pėsčiųjų takas suskirstytas į dvi dalis. Pirmoji dalis „Miško pažintinis takas“ , antroji dalis „Geologinis pažintinis takas“. Mums visai atsitiktinai pavyko visą taką pereiti ištisai, nes tik grįždamos atgal, miško takeliu, pamatėm kitą pažintinio tako pradžią, kuri dalina taką į dvi dalis. Nesupratau kokia to prasmė. Tačiau, būtent toje vietoje, jau reikėtų rinktis į kurią pusę pasukti, nes į vieną puse veda vienas takas, i kitą - kitas. Tiek prie vienos tako pradžios, tiek prie kitos yra mini sovėjimo aikštelės. Viskas yra aiškiai nurodyta informaciniuose stenduose.



Taigi, palikę automobilį aikštelėje, neriame į mišką 😉. Takas prasideda paprastučiu miško takučiu, kuris vingiuoja, tai kildamas į aukštą kalną, tai leisdamasis žemyn. Toliau prasideda mediniai laiptai, laipeliai, apsauginiai turėklai, suoliukai... Medinius turėklus laikantys kuolai, pagražinti įvairiais, išdrožinėtais gyvūnėliais ar tai gyvūnų pėdsakais bei ąžuolo lapais. Tai takui suteikia jaukumo. Visą pažintinį taką žymi ten esančios medinės rodyklės, tad pasiklysti neįmanoma. Pats takas, vietomis, sakyčiau net ekstremalus. Laiptai siauri, statūs, vietomis klebantys. Tad reikia būti itin atsargiems. Take, berods, yra 7 stotelės su informaciniais stendais. Juose surašyta informacija apie nuostabią Šavašos upę ir jos aplinką: bebrynę, lūžų mišką, kertinę miško buveinę. Iš jų trys yra geologinės stotelės – petrografinė, geomorfologinė, fliuvialinė, išsamūs topografiniai žemėlapiai atskleidžia žemės istorijos paslaptis.








Sustojusios ten įrengtame lauko „balkone“ nutarėme, kad vis tik čia reikia atvykti arba ankstyvą pavasarį, kol dar nežaliuoja lapai ir tikėtina, kad upeliukas čiurlena pačiu pajėgumu. Arba jau vėlyvą rudenį, kai medžiai numeta lapus. Nes būtent šiuo metu iš „balkono“ vos įžiūrimas upelio vingis. 




Einant toliau prasideda „Geologinio pažintinio tako“ dalis. Tiesa, pirmiausia mus pasitinka poilsiui skirta vieta su pavėsine bei lauko tualetu. O toliau, stačiais laiptais vėl leidžiamės, arčiau upeliuko. Tik nusileidus radome „Lūžų akmenį“. Tai, neva, šioje vietoje buvusios senovės lietuvių šventyklos liekana – akmuo su dubeniu.







Lūžų akmuo


Toliau, stačiais laiptais, galima nusileisti į Meilės salelę. Pavargusiems pailsinti kojeles ir pasimėgauti miško suteikiamais garsais tikrai puiki vieta. Yra įrengti suoliukai, bei pastatytas salos sargas.


Salos sargas

Keliaujame toliau besigrožėdami upeliuko išsekusia vagele. Gaila, kad upeliukas išsekęs, tačiau labai įspūdingai atrodo ir šie juodi akmenys 😉 .







Perėjus į kitą pusę šiuo tiltu randame Geomorfologinę stotelę. Joje  rašoma apie mokslą, tiriantį Žemės paviršiaus formas, kilmę ir raidą.  Už stendo matosi šlaite atsiradusi išgrauža.






O tako gale radome įrengtą „Zuikių" akademiją bei poilsiavietę. 😊





Kaip aš sakau - UŽSKAITYTA !!!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą