Beveik visos suplanuotos
vietos aplankytos. Sakau beveik visos, nes vienos vietos neradome, kitos nedavažiavome.
Nedavažiavome Lietavos upelio. GPS veda miškais ( ne smėlėtais miško keliais, o
tiesiogine prasme miškais :D, lyg kažkada buvęs kelias, bet...) , pabijojom, kad
galim taip miške ir mašiniuką pakabinę palikti, tai neberizikavome. Neradome Lokenėlių
piliakalnio. GPS ožiavosi, tai važiuojam link piliakalnio, tai jau pasirodo
palikom toli už nugaros... Nebesivarginom. Liko kitam kartui.
Esu prijaučianti pėsčiųjų
žygiams. Kaip tik planavau su Trenkturu tupsėti Čiobiškio keliais, tačiau dėl
darbo šį kart nepavyks. Važiuojant namo, pamačius ženklą „Čiobiškis 11“
sumąstėm užsukti ten. Tačiau, pamatę kad ten labai gražu, ir tikrai ne
pusvalandžio pasivaikščiojimas viskam apžiūrėti, nutarėme, kad ten grįšime kitą
kartą su vaikais. Daugiausia dėl įdomaus kelto bei persikėlus juo , ten esančio,
kažkokio įspūdingo piliakalnio 😉.
Oi tie ženklai.. Kitas
ženklas „Kernavė 7“ Kas jau tie 7 km ? Lekiam į Kernavę!!! Tiesiai prie
piliakalnių.
Kernavės piliakalniai,
tai piliakalniai Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje
pakraštyje, Neries slėnio
dešiniajame šlaite. Kernavės piliakalnių teritorija – vienas Lietuvos valstybės
susidarymo centrų, didžiausias Lietuvoje gynybinis piliakalnių kompleksas bei
buvusio viduramžių miesto vieta.
Archeologinių paminklų
kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų:
piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo
sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos
kalnas, (piliakalniams vardai sugalvoti XIX a.), apie
0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat Kernavės kapinynas, Kernavės pilkapynas ir Kernavės gyvenvietės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą