Vieną kartą jau esu pralėkusi gražiaisiais Ignalinos rajono keleliais
-> Žvalgomės po Lietuvą. Ignalinos
kraštas. Kadangi draugė dar nėra ten buvusi, tai kaip sakant, ko
nepadarysi dėl draugės :D Dar kartą lekiu Ignalinos rajono keliais... Draugės
sudėliotas maršrutas.
Pirmoji stotelė – Šiliniškių (Ginučių) apžvalgos
bokštas. Tai pirmoji apžvalgos aikštelė, įrengta ant mobiliųjų
telekomunikacijų antenų bokštų. Ankstyvą pavasarį atsiveria taip pat kaip ir
rudenį, labai gražus kraštovaizdis.
Antroji stotelė – Ginučių vandens malūnas. Jis
stovi pačiame kaimo centre. Pasakojama, kad naktimis aplanko velnias ir krečia
įvairias išdaigas. O mes, vietoj išdaigos, gavome nuo vietinės pastabą, kad jų
kaime yra sveikinamasi. Lyg ir atsakėm mandagiai į jos „Laba diena“ tuo
pačiu... Bet matomai turėjom sveikintis, net jos dar nematydamos.. Na ateičiai
žinosim :D.
Trečioji – Ginučių piliakalnis. Tarp miškų
ir ežerų esantis piliakalnis mena net XIII amžių, tuo metu ant piliakalnio dar
stovėjo Linkmenų pilis. Dabar į kalvos viršūnę veda statūs laipteliai. Užkopus
atsiveria nuostabūs vaizdai į visas puses.
Ketvirtoji – Ladakalnis. Čia jau lankiausi
trečią kartą, bet lankyčiausi dar ir dar... Sakoma, o aš ir pritariu, kad tai
bene geriausias ir įspūdingiausias objektas ne tik Ignalinos rajone, bet ir
visame Aukštaitijos nacionaliniame parke. Legendomis apipintas Ladakalnis,
kartais dar vadinamas Ledakalniu. Tai 175 m aukščio kalva, geomorfologinis
gamtos paminklas, nuo kurio atsiveria nepakartojamas vaizdas į šešis, tarp
miškingų vietovių, tyvuliuojančius ežerus: Ūkoją, Linkmeną,Pakasą, Asėką,
Alksnaitį bei Alksną. Kalno viršūnėje įsitaisęs ąžuolas bei akmenų
„salelė“, į kurią žmonės lipdami į kalną užneša po akmenuką, neva duoklę deivei
Ladai. Tai, šiais laikais, gimęs paprotys. Iš tų akmenėlių žmonės stato
bokštelius sugalvodami įvairiausius norus, ir tiki, kad jie išsipildys 😉.
Penktoji vieta – Senovinės bitininkystės muziejus. Jis
nebuvo įtrauktas į šios dienos maršrutą, bet mes kartais išklystam ... Pamatę
užrašą, nusprendėm bent jau akies krašteliu pažiūrėti, kas ten gražaus ar
įdomaus. Kol kas dar kaip ir ne sezonas, bet mums pasisekė, visai iš netyčių
radom atvirus vartus, ir mums leido ten pasivaikščioti 😉.
Tai vienintelis Lietuvoje Bitininkystės muziejus, saugomas
pagonių dievų skulptūrų, kviečia iš arčiau susipažinti su bitininkystės
paslaptimis. Labai graži muziejaus teritorija. O Sužinoti visas paslaptis
grįšime su vaikais, vasarą.
Atrakinta buvo ir Austėjos klėtelė „Šlamutis",
užsukome ten pasižvalgyti. Radome eksponuojamas
žolynų puokštes surinktas 3 kilometrų spinduliu iš Stripeikių kaimo apylinkių,
kadangi bitės skrenda ieškoti nektaro tokiu atstumu nuo savo avilio. Čia sukaupti keli bičių produktai – žiedadulkės,
pikis, bičių duonelė, vaškas... Plačiau apie viską čia -> Austėjos klėtelė „Šlamutis“.
Šeštoji stotelė – Vikakalnio kalva ir apžvalgos
bokštas. Navigacija šiuo klausimu pavedė du kartus. Vieną kartą visai
ne į temą nuvedė, susivedus į kitą telefoną, jau šiek tiek panašiau. Tačiau, be
Lietuvos žiemos sporto centro darbuotojos pagalbos, tikrai nebūtume radusios,
nors minetiūrinė nuoroda, prie senos, nebeveikiančios parduotuvės iš ties yra.
Šis bokštas įsitaisęs pačiame Ignalinos mieste, prie
pat Žaliojo (arba Šiekščio) ežero, ant Vilkakalnio kalvos. Nuo bokšto 25 metrų
aukštyje įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria Lietuvos žiemos sporto centro
ir dalies miesto panorama. Man šis bokštas buvo pats ekstremaliausias savo
svyravimu, ir apžvalgos aikštelės grindinio patvarumu. Bet laabai patiko! :D
Septintoji - Gaveikėnų vandens
malūnas. Labai graži, rami vieta. Legendomis apipintas malūnas,
kažkada traukęs velnius, šiuo metu pritaikytas dvasininkų poilsiui. Malūnas pastatytas XIX amžiaus antrojoje pusėje. Malūno
pastatas vieno aukšto, su rūsiu ir pastogės patalpomis. Jame išliko dalis
senosios malūno įrangos. Nuo 2007 metų malūno pastatas priklauso Vilniaus
arkivyskupijai.
Ir paskutinė, aštuntoji stotelė – Lygumų
apžvalgos bokštas. Lygumų apžvalgos
bokštas - tai bokštas aukštaitijos nacionaliniame parke, pietiniame Vajuonio
ežero krante ant lygumų kalno.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą