Po gan ilgos pertraukos aš vėl žygyje. Rytinis užtinęs (veidas) startas - 8 ryto. Startavome galima sakyt tiesiai iš lovos, nes nakvynei kambarį išsinuomavom keli žingsniai nuo starto. Ne specialiai, bet taip puikiai jau mums gavosi iš netyčių.
Pats žygis man šį kartą ėjosi labai sunkiai. Vis tik ilga pertrauka gero nepriduoda. Stenėjau kaip senučiukė, jau ir prisėsti dažniau reikėjo. Įkalnės šį kartą laaabai nedžiugino. Buvo nemažai įkalnių žudikių, teko gerai paprakaituot kopiant į jas.
Bet užtat pats maršrutas labai džiugino, nes vedė nuostabaus grožio gamtos takais. Ne visur net fotografuoti gavosi, tiesiog ėjau ir mėgavausi.
Šį kartą gan įdomus (bet ne pats maloniausias) TrenkTuro organizatorių sprendimas, kad visus užkandukus duoti starte. Tad vaibelis einant nuo punkto iki punkto jau buvo tikrai nebe tas. Pirmoje stotelėje laukė tik vienišas savanoris su vaistinėle ir šalto vandens bakeliu. O taip norėjosi vėsų rytą šiltos arbatos. Sekančiuose punktuose jau gavome arbatėlės, bet ir be jos jau buvo karštoka :D. Na tik pietūs išlikę tam pačiam vaibelyje, perlinė košė su mėsyte arba grikiai su daržovėm. Perlinkos jau net pasiilgus buvau. Kaip visada, morkos Pepai, košė man. Ten gavome ir kavos su saldainiais "Gaidelis".
Finiše bilietų šį kartą niekas neskanavo (visada skanuodavo). Savanoriai pasitiko su plojimais ir medaliais. Liūdnoka, kad Pepai nebuvo medalio...
Reziumė. Visa laimė, kad maršrutas buvo tobulo grožio. nes visas kitas organizuotumas šį kartą buvo kažkoks ne toks... Be jokio TrenkTurinio vaibelio.
Iki kitų susižygiavimų!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą