Šį kartą Cėsyje lankausi Tomos ir TrenkTuro dėka. Toma man vis pabumbėdavo, kad mečiau ją ir nebežygiuoju kartu. Tad vieno vizito (nagučių tvarkymo) metu, eilinį kartą jai burbtelėjus - negi ir Cėsyje nežygiuosiu su ja??? :D Iš kart nupirkau bilietus abiems, kad jau nebeliktų priežasties susigalvojimui, kodėl nevykti :D.
Tad, kovo 7 dienos rytą, sėdam į mašiniuką ir lekiam į Cėsį. Visada, jei žygis nusimato toliau nuo namų, vykstam į starto vietą iš vakaro. Kadangi mums kambarys reikalingas tik kelių valandų miegui, visada ieškau kokio nors kuo pigesnio, bet dar visai padoraus varianto, kitaip dar galima vadinti - perliuko nakvynei. Šį kartą nužiūrėjau apgyvendinimo įstaigą Camino Cesis . Truputį sudvejojau ar nebūsiu kokios nesąmonės užsakiusi, bet didelis pliusas jau tas, kad apgyvendinimo įstaiga „Camino Cesis“ įsikūrusi pačiame senamiestyje. Plius, vos už 2 min kelio buvo įrengta TrenkTuro starto vieta. Bet pats kambarys buvo tikrai puikus - tvarkingas, švarus, šiltas, jaukus. Buvo visko ko tik reikia - lova, rankšluosčiai, televizorius, spinta, arbatinis vandeniui užsivirti, kava, tualetas ir dušas. Mus pasitiko labai maloni šeimininkė, kuri mus sugaudė jau landžiojant po svetimas laiptines :D. Įėjimo kodas tiko (arba durys buvo tiesiog atrakintos), tad buvom tikros, kad pataikėm ten kur reikia. Bet kai paskambino šeimininkė ir paklausė kur mes, nes ir ji laiptinėj, tik tada supratome, kad mes ne toje laiptinėje :D.
Na žinoma ir kelias iki Cėsio neapsiėjo be nuotykių. Nežinau kodėl, bet Tomos navigacija VISADA mus veda būtent žvyrkeliais. Vos tik pasidžiaugėm, kad šį kartą gal jau pagaliau ir pavyko nuvykti asfaltuotais keliais, likus apie 30 km iki Cėsio, jau lėkėm žvyro ir smėlio būzom :D. Kažkokiais miškais, traktorių išvažinėtom vėžom. Žodžiu, niekas nesikeičia :D. Vos pasiekę miestelį, lėkėm į automobilių plovyklą, nes iš mėlynos spalvos, buvo likusi ruda. Tai visa laimė, kad nepastrigom tuose miškuose, nes kelias ten buvo iš ties tragiškas.
Esu buvusi Cėsyje, bet labai trumpam ir tik prie Cėsio pilies-> (Cėsių pilis. Latvija). Šį kartą išvaikščiojom visą senamiestį bei aplankėme Cėsio pilies griuvėsius (kaina asmeniui 4 eur). Įdavė į rankas žibintą ir pirmyn. Galvojau kas čia per idėja tas žibintas rankoje, bet kai nuėjome iki pilies bokštų, tada supratau kam jie reikalingi. Kylant sraigtiniais laiptais į bokštelius pasitinka aklina tamsa. Buvo labai įdomu.
Kelios akimirkos iš pilies mano akimis.
Pilies parkas vakare.
Senamiesčio gatvelės.
 |
| Skulptūra "Batai", taip pažymėtos Cesio žydų gyvenamosios vietos. Yra prie kelių namų. |
 |
| Cėsių sargas, skulptoriaus Matisso Jansono 2005 metų darbas. Pasak legendos, reikia patrinti sargo žibintą, kad jo šviesa nušviestų kelią geroms mintims ir darbams. Tuomet lydės sėkmė ir pildysis svajonės. |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą