Kėlėmės kaip visada gan anksti ryte. Papusryčiavom ir ėjom kviestis Bolt'uko, kad mus nuvežtų iki Srd kalno tako pradžios. Pagaliau pakopinėsim :D.
Pasirodo Bolt išsikviest į Štikovicą yra misija sunkoka. Nelabai kas norėjo iš pat ryto mus paimti. Nežinau kiek kartų tiesiog nei vienas vairuotojas nepatvirtino mūsų užklausos, bet mes kantrūs (nelabai :D ), neatsojom išsikviesdami, kol prisikvietėm.
Šiandien pėsčiomis lipom į Srd kalną, nuo kurio atsivėrė vaizdas į Dubrovniką ir Adrijos jūrą. Smagu, kad Bolt nuveža prie pat tako pradžios. Šaligatvių ir čia nerasta, tad šiek tiek paėjome kelio krašteliu.
Pats kalnas gan status, tad buvo reikalų užlipti. Gerai, kad oras ryte buvo gan vėsokas, nereikėjo lieti devynių prakaitų, nors žandus mušo karštis ir raudonis. Jau bekopiant atsivėrė labai gažūs vaizdai. Kuo aukščiau, tuo gražiau, įspūdingiau. Beje, gyvai viskas atrodo daug įspūdingiau nei foto. Suvaikščioti pirmyn/atgal gavosi beveik 2 valandos, ėjimo apie 5 km.
Toliau, jungėm navigaciją ir ėjome iki Dunrovniko senamiesčio. Leidomės labai siauromis gatvelėmis, gal net ne gatvelėmis, o takais tarp namų, kol išlindome netoli Dubrovniko sienos. Po patį senamiestį pasivaikščioti nieko nekainuoja, bet norint užlipti ant sienos ir pasivaikščioti ja, kaina 40 eurų žmogui. Nežinau ar kaina verta to ką matėm, bet vaizdai atsiveria labai gražūs. Pačiame senamiestyje labai daug ir nepasivaikščiosi, reik turėti kantrybės ir stiprybės kojose, užlipti tiek laiptelių :D. Lipi ir galo nėra. Apėjom kelias gatveles, visų išvaikščioti gal ir nėra tikslo, nors gatvelės viena už kitą gražesnės. Nuo žmonių pailsėti įmanoma tik atokiose gatvelėse, nes tik išlendam į pagrindines gatveles ir neįmanoma paeiti per žmonių minias. Aš labiau ramių vietų žmogus. Nepatinka man šurmuliai.
Bolt išsikviest, kad grįžt namo vėl užtruko gan ilgai. Jau rodos netoli mūsų privažiuoja ir dingsta kamštyje, atšaukia mūsų užklausą. Gal tik trečias ar ketvirtas vairuotojas atlaikė kamščius ir mus pagaliau paėmė. Saulė kepino nenormaliai, nukepėm kaklus ir nosis, nes nebuvo kur slėptis nuo saulės. :D
Dar kartą pavakarieniavome kavinėj su priskaičiuotu jūros vaizdu ir ėjome ilsėtis. Kavinėje vištienos kepsnį patiekia tik su bulvytėmis, dar duonos atneša. Jokių salotų. Tai jau antram kartui įsigudrinom užsisakyti vištienos kepsnelius ir vieną porciją dviems cezario salotų. Buvo puikus derinys :D. Dvi porcijos vištienos kepsnelių su bulvytėm, viena porcija cezario salotų ir du 0,33 alaus kainavo 54 eur.
Kitą dieną jau laukė kelias link namų. Važiavome 9 valandas labai gražiais keliais nuo Dubrovniko iki Zagrebo, tarpinę stotelę nakvynei pasirinkome Zagrebo pakraštyje. Ir į tą pakraštį nusigauti buvo misija sunkoka, eismo intensyvumas ojojoj. Kaip ir planuose po klaustuku buvo Krka parkas, bet nespėtume laike, tad tik viena aikimi netyčia pamatėm Krka parko krioklį, tiesiog stabtelėje užvalgyti ir pailsėti nuo važiavimo.
Apsistojome Apartman Dubravka (56 eur). Tokie sakyčiau įdomūs apartamentai, bet viskas tvarkinga, švaru. Vienai nakvynei pats tas. Nuėjome iki parduotuvės, grįžę pavakarieniavom ir miegelin. Kitą dieną važiavome apie 11 valandų. Kirtome Slovėnijos, Vengrijos, Austrijos, Slovakijos, Čekijos bei Lenkijos sienas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą