Antroji lankytina vieta, tai Anfabrikos uolos. Čia susilieja gamtos grožis ir istorija: aukštos smiltainio uolos, kurių aukštis 17m., spindi įvairiomis spalvomis – nuo gelsvos iki rausvos, o jų paviršiuje galima pamatyti ir senųjų įrenginių žymes. Ši vieta gavo pavadinimą nuo čia XIX a. veikusio popieriaus fabriko. Tai buvo vienas pirmųjų tokių pramoninių objektų Latvijoje, pastatytas prie Gaujos upės dėl vandens išteklių ir patogios vietos transportui. Fabrikas veikė ne vieną dešimtmetį, bet XX a. pradžioje jis nustojo funkcionuoti, o vėliau pastatai buvo sunaikinti. Liko tik įspūdingos uolos ir keletas istorinių fragmentų, menančių senąją veiklą. Šiandien vieta pritaikyta lankymui – įrengti mediniai takai, galima pasivaikščioti palei Gaują ir iš arčiau apžiūrėti uolas. Stačių laiptų iššūkis leidžia pajusti, kad čia reikia šiek tiek ištvermės, bet užlipus atsiveria puikūs vaizdai. Įdomu tai, kad iki Anfabrikos uolų galima nueiti pėsčiomis nuo Lužtūžio uolos – palikus automobilį toje pačioje stovėjimo aikštelėje prie informacinio centro. Tai puikus maršrutas, leidžiantis per vieną išvyką pamatyti kelias unikalias vietas.
Ten taip pat yra nutiesti mediniai vandens laiptai, dar vadinami žuvų kopėčiomis. Yra ženklas, kad per jas migruoja žuvys. Gal kažkas žino daugiau info apie tai? Būtų įdomu sužinoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą