O mes jau ten buvom...: Keturių dienų išvyka į Zakopanę. Morskie Oko ežeras (“Jūros akis”). Lenkija

2024 m. spalio 7 d., pirmadienis

Keturių dienų išvyka į Zakopanę. Morskie Oko ežeras (“Jūros akis”). Lenkija

Ši kelionė buvo planuota dar 2020 m.

Su drauge jau buvome susiplanavusios visą kelionę išskyrus nakvynės vietas, susiderinusios darbe atostogas. O, bet, tačiau viską sustabdė prasidėjusi COVID-19 pandemija. Teko viską atidėti geresniems laikams. Kaip atidėjom, tai atidėjom. Laikas ėjo, keitėsi draugai, keitėsi planai. Bet noras apsilankyti būtent Zakopanėje niekur nedingo. Tiesa, esam buvę su vaikais ten 2018 m., bet tai buvo labiau prabėgom, ekskursinė/pažintinė kelionė, oras nebuvo pats geriausias, tad ir pamatyti pavyko ne kažką.

Ir štai pagaliau išaušo ta diena, kai šis noras virsto realybe. Neturėjome labai daug dienų šiai kelionei, tad bandėm viską sutalpinti į keturias dienas. Žinoma dvi dienas teko praleisti ant ratų, nes kelionė automobiliu truko apie 9 - 10 valandų. Tūriningai pasižvalgyti liko tik pilnos dvi dienos. Ar vertėjo dėl tiek įspūdžių važiuoti tiek kelio, tuojaus ir pamatysim :D.

Taigi, pirma diena kaip jau ir minėjau - ant ratų. Kelyje su keliais sustojimais užtrukome šiek tiek virš 9 valandų... Įsikūrėme trijų naktų nakvynei Apartments Jan - Zakopanėje, visai netoli nuo centro. Nuoma mums už tris naktis kainavo apie 258 eur. nuomavomės per booking'ą. Apsistojome šeimynai skirtuose apartamentuose, kur buvo miegamasis, svetainė, virtuvėlė, tualetas, dušas, tv... Žodžiu viskas ko reik geram poilsiui.

Vaizdas ryte pro kambario langą.

Vakarieniavome Karcma "Žabi Dwor", varlės kojelių nevalgėme, bet vištienos kepsnys buvo labai skanus. Man šiek tiek per didelė porcija, tad visos neįveikiau. Gan keista kavinės aplinka, apkabinėta, apstatinėta įvairiais niekučiais. Rodos viskas bet kaip, bet kur... :D Bet tai gal ir duoda kažkokio išskirtinumo.

Trumpai apie Zakopanę, tai miestas Lenkijos pietuose, Tatrų kalnų pašonėje. Aukščiausiai virš jūros lygio esantis miestas Lenkijoje. Pagrindinė turistinė miestelio gatvė yra Krupowki gatvė. Čia galima mėgautis įvairiomis pramogomis, o gatvės viduryje – atsiveria gražus vaizdas į Giewont kalną. Čia taip pat yra daug restoranų ir suvenyrų parduotuvių. Aš vis dar iš kelionių atsivežu po magnetuką. Vis tik, tai pats tobuliausias, mažai vietos užimantis dalykėlis ilgam prisiminimui.

Pirmoji aktyvaus poilsio diena Zakopanėje (antroji išvykos diena). Tai mano svajonės išsipildimo diena. Savaitę prieš kelionę orų prognozės žadėjo tik lietų (šiek tiek nerimavome dėl to, susikrovėm drabužius skirtus ir lietingoms dienoms), bet mums labai pasisekė, nes oras visiškai išsikeitė ir buvo kaip pagal užsakymą... Saulėta, bet ne karšta (apie +17), šiek tiek vėjuota. Kadangi abu su draugu nesam miegaliai, tad kėlėmės gan anksti, atsigėrėm kavutės ir 9 ryto mes jau buvome automobilių stovėjimo aikštelėje. Bilietus pirkome iš vakaro internetu -> BILIETAI, kaip ir rekomendavo jau čia lankęsi. Kai nuvykome, parkinge automobilių buvo jau beveik pusė eikštelės... Kuprinė ant pečių ir keliaujam...

Šiam žygiui skyrėme visą dieną. Pačio ežero lankymas nemokamas, tereikėjo sumokėti įėjimo į Tatrų nacionalinį parką mokestį (pirkome internetu, tad nereikėjo stovėti prie kasų). Nuo įėjimo iki ežero kalnų takais teko paėjėti apie 8 kilometrus. Kelias nebuvo visai lengvas, nes iš vien reikėjo sukilinėti, o vietomis net palipėti ir stačiais akmens takais/laiptas. Pakeliui atsivėrė nuostabios kalnų panoramos, įvairūs šaltiniai bei kriokliai. Taip priėjome Morskie Oko ežerą (“jūros akis”). Gražus ežeras Tatrų kalnų apsuptyje. Tai didžiausias ir ketvirtas pagal gylį šių kalnų ežeras (gylis − 50,8 m).

Šalia, netoliese telkšo ir kitas kiek mažesnis ežerėlis - Czarny Staw, norint aplankyti jį, teko lipti į statų kalną, akmenuotu taku apie 30 - 40 minučių. Kadangi turėjom visą laisvą dieną, užlipome ir iki jo. Pats kelias ženkliai sunkesnis nei iki Morskie Oko, gal penkis kartus norėjau pasiduoti ir leistis atgal, nes man buvo sunku kvėpuoti, o širdis galvojau persivers aukštyn kojom. Tik draugo raginimo/palaikymo dėka aš tą kalną įveikiau. Kol užlipau, buvau prisėdusi gal 10 kartų. Ir tikrai ne aš viena taip sedėjau kas kelis žingsnius, buvo ir daugiau man laikančių kompaniją. Nusileisti visai kas kita, kaip naujai gimus nustraksėjau žemyn.

Mums kažkur ten, į patį viršų :O

Beveik įveikta :D

Grįžinėjome jau kita Morskie Oko ežero puse, nei atėjome, tad gavome apeiti visą ežerą aplink. Ir grįžome iki aikštelės jau tais pačiais keliais, kuriais ir atėjome.