Kažkada jau teko lankytis Salake, bet, dėl sniego
gausos ir slidžių kelių, tąkart teaplankėme Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią. Tačiau vis sukosi galvoje mintis, kad
reik ten grįžti ir pasigrožėti Salako apylinkėmis. Tą šį kart ir padariau. (Salakas - perskaitykit pavadinimą nuo galo ;) ).
Foto prisiminus snieguotą žiemą.
 |
| 2016m, |
 |
| 2016m, |
Bažnyčia ir Šventorius dabar.
Keista kai viduryje dienos miestelio gatvės tuščios,
vos vienas kitas žmogus kažkur iš lėto žingsniuoja. Pasijuokiau, kad matyt
Salako gyventojai visi darbuose, nes kituose miesteliuose dienomis dažniausiai toks didelis veiksmas vyksta, jog rodos niekas nedirba.
Internete radau info, kad su miesteliu susipažinti galima einant Salako
pažintiniu taku. Tai istorinį Salako miestelį ir jo apylinkes
reprezentuojantis, beveik 5 km ilgio, žiedinis maršrutas.
Pažintinio tako kryptį nurodo miestelyje pastatytos
rodyklės, pagal kurias ir keliavome.
Pažintinio tako maršrutą pradėjome nuo
Gražutės regioninio parko lankytojų centro, kuriame mūsų turėjo laukti Vidos
Žilinskienės „Jūrų muziejus“, interaktyvios regioninio parko gamtos ir įdomios
Salako krašto etnografinės ekspozicijos. Deja... Anot at durų užrašyto darbo
laiko, lankytojų centras turėjo dirbti, bet durys buvo užrakintos. O
paskambinus ant durų paliktais numeriais, niekas neatsiliepė. Nuvylė.
Ką gi, eime toliau sekdamos pažintinio tako
rodyklėmis. Aplankėme Salako totorių ir senąsias miestelio kapines. Senosios
kapinės įkurtos dar praėjusiame
šimtmetyje, ką bylojo lentelė, buvusi ant mūrinių kapinių vartų. 1980 m.
rugpjūčio 25 d. kapinės uždarytos. Matosi tvarkomi vos keletas kapų, matomai tų, kurių artimieji
dar gyvena Salake. Dauguma paminklų nusitrinę, tad įžiūrėt kas palaidota nėra
galimybės. Tačiau ant vartų kaba iškaba suteikianti informaciją, kur galima
sužinoti, kas šiose kapinėse palaidoti. Tai Atminimo knyga (atminimoknyga.lt) - visuotinai internete
prieinamas duomenų bankas apie Lietuvoje palaidotus įvairių tautybių žmones.
Totorių
kapinės yra visai šalia neveikiančių senųjų Salako kapinių. Kada jos įkurtos
dokumentų nėra, tačiau jos veikia ir dabar. Abejas kapines skiria akmeninė
tvora. Totorių kapinaitės mažutės, teužima 0,08 ha. Iš pirmo žvilgsnio nustebome, kad visi paminklai be užrašų, o pasirodo jų
paminklai statotmi atvirkščiai, gale kojų, tad ir užrašai gaunasi iš kitos
pusės. Kadangi pirmą kartą lankiausi tokiose kapinėse, tai man buvo naujiena.
Keliaujame pagal nuorodas toliau. Miestelyje dominuoja medinia namai. Sekdami nuoroda į apžvalgos bokštelį
praėjome „Gražiausią miestelio gatvę“. Taip ji nominuota, nes tai byloja
iškabintas didelis medinis užrašas.
Eidamos vis dairėmės kur galėtų būti tas apžvalgos
bokštelis. Priėjome medinį taką, kuris nutiestas palei Luodžio ežero pakrantę. Jis ir vedė apžvalgos
bokštelio link. Nuo bokštelio pasigrožėjome Luodžio ežero panorama. Pažintinio
tako informaciniuose stenduose atradome Luodžio ežero istoriją, susipažinome su
aliuviniu mišku ir jo ekosistema, vandens ir miško paukščiais. Taip pat
šalia medinio tako įtaisytos įvairios medinės skluptūros.
Pasibaigus mediniam takui
priėjome poilsiavietę. Puiki vieta poilsiui. Papludimys, staliukai, vaikams žaidimų
aikštelės. Įrengta viskas ko reik poilsiui.
Toliau nuorodos veda į paskutiniojo ledynmečio
liudytoją – Salako ozą! Su dideliu smalsumu ėjome pažiūrėti, kas tas ozas.
Pamatėme ...
Pažintinio tako maršrutą užbaigėme praeidamos pro bažnyčią.
Grįždamos prie lankytojų centro. Dar kartą bandėme pakliūti į centrą, bet
deja....
Pakeliui užsukome į Zarasus. Papietavome restorane Monopolis. Puiki aplinka, skanus maistas. Ir, kadangi
nebuvau buvusi Švč.
Mergelės apsireiškimo prie ilgio ežero vietoje, užsukome ten.
Zarasų kraštą jau esu lankiusi anksčiau -> Pasižvalgymai po Zarasų kraštą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą