Legendomis apipintas unikalus Plitvicos nacionalinis parkas

Ketvirtas rytas. Kylam labai anksti. 5 ryto jau turime būti autobuse, nes laukia ilgas kelias iki Plitvicos. Pusryčiams gavome sausus davinukus. Didelis sumuštinis, obuolys, bananas ir sultys. Gal nieko nepamiršau paminėti. Turėjom planą sustoti gražioje vietoje ir papusryčiauti, bet... Vakarykštės orų prognozės, šiai dienai, žadėjo +21. Beveik visi vilkim trumpus šortukus ar tai plonas sukneles. Bevažiuojant, prašvitus, pro autobuso langą žvelgiant, nelabai panašu į žadamą +21. Medžiai nuo vėjo linksta vos ne iki žemės. Dauguma pasitikrinom, kokius gi orus iš ties žada, o gi pasirodo iš +21, teliko +13 :O Greitkelis, kuriuo turėjom važiuoti, autobusams ir fūroms  uždarytas dėl didelio vėjo, tad teko važiuoti aplinkeliais. Pusryčiai gražioje vietoje nuplaukė. Bet, gal net ir džiaugiuosi, kad važiavome aplinkeliu. Vaizdai LABAI gražūs, kurių važiuodami greitkeliu, tikrai nebūtume matę. O pusryčiai labai skaniai „suėjo“ ir važiuojant.

Su nuotykiais, bet laiku atvykome į Plitvicos nacionalinį parką. Išlipus iš autobuso žvarboka, bet gyventi galima. Kiti lankytojai su striukėm, o mes, geriausiu atveju su plonais megztukais :D. Saulutė lyg bando šviestis, tikim, kad viskas bus gerai. Dukrai pasiskundus, kad labai vėsoka, gidas paskolino savo džemperį. Didelis ačiū jam.. Aš tik tarstelėjau, kad man tai kaip ir visai kelnės ne prošal būtų (buvau trumpučiais šortukais)... Iš to gerumo ir tas būtų atidavęs, bet, kaip ir  persigalvojau, sakau tiek jau to, pasigrūdinsiu :D. Kalbant apie gidą (Dalius vardu), tai buvo pats geriausias gidas iš visų, su kuriais man teko keliauti. Ne, ne, tikrai ne dėl džemperio ir kelnių... :D Tiesiog iš ties labai daug žinantis, išsamiai/įdomiai pasakojantis, su geru humoro jausmu, iš visų situacijų puikiai išsisukantis ir t.t., ir pan. Labai tikiuosi, kad dar kada pakliūsiu į jo vedamą/vadovaujamą kelionę 😉.

Apie parką. Tai legendomis apipintas unikalus Plitvicos nacionalinis parkas, saugomas UNESCO. Parkas yra didelis miško kompleksas. Jame esantys 16-a sujungtų ežerų įsikūrę didžiulėje Plitvicos plynaukštėje, Kroatijos centrinėje dalyje, tarp trijų Dolomitinių Alpių kalnų. Iš kiekvienoje terasoje esančio ežero vanduo trykšta pro šimtus angų akytose sienose, liejasi per kraštus ir krinta į žemiau esančius ežeriukus ar tai didesnį ežerą begalinėmis žėrinčiomis vandens kaskadomis. Ežerų spalva kinta nuo dangaus žydrumo iki smaragdinės žalios. 3–4 val. žygis besigrožint daugybe įvairiausio dydžio krioklių, jungiančių ežerus. Prieš lankantis Plitvicoje patartina pagalvoti, kokį atstumą esate pasiryžę įveikti. Apeiti trumpiausius maršrutus užtrunka 2-3 valandas (mes ėjome vidutiniu), ilgiausius – 6-8 val.  Pirmiausia priėjome perkėlos vietą. Laukiam kelto. 

Išlipus kitoje kranto pusėje mus iš kart pasitiko kriokliukai. Jie visur ir rodos iš visur. Takais ėjome iš lėto, kad visi spėtų  viskuo grožėtis ir fotografuoti kiekvieną atsiveriantį vaizdą. Bet tai nebuvo taip jau paprasta, nes visur labai daug žmonų.  Virš vandens nutiesti takeliai/tilteliai gana siauri, tai prasilenkti su  didesnėmis žmonių grupėmis yra sudėtinga. Nusifotografuoti be „draugo“, taip pat misija sunkoka :D. 

Prieš patenkant prie didžiojo krioklio reikėjo dar kartą plaukti keltu/laiveliu. Ši atkarpa buvo šiek tiek ilgesnė, nei pirmoji. Plaukėme apie 15 minučių. Priplaukėm prieplauką su kavinukėmis, tualetais, poilsio zona, suvenyrų parduotuvėlėm. Pasistiprinom, pailsėjom, nusipirkom suvenyrų ir pirmyn prie didžiojo krioklio. Vėl kriokliai kriokliukai lydi mus. Take, kuris vedė tiesiai link didžiojo krioklio,  eilutė vos judėjo. Žmonių minios, kiek tai įmanoma siauruose takuose. 

Nutaikyta sekundė be žmonių :D 

Serpantinai, kuriais kilsim į viršų ;)

Kylant serpantinais, kitoje ežero pusėje, matosi eilė vedanti prie didžiųjų krioklių ;)

Kriokliai iš aukštai, tako pabaiga, o kažkam pradžia :)