Dar
vienas rytas. Ankstyvi pusryčiai. Beje, maitinimas šiame kurorte tobulas, tiek
pusryčiai, tiek vakarienė. Tik per vakarienę jau nebepriklauso gėrimai, juos
reik atskirai nusipirkti. Menių kasdien vis kitoks ir labai platus patiekalų
pasirinkimas. Tai gi, sočiai papusryčiavę, vėl sėdam į autobusą ir lekiame į
Punta Sabbioni, Iš ten kelsimės laivu į Veneciją. O ten mūsų laukė ekskursija
po miestą, pastatytą ant 117 salų. Aplankėme Šv. Morkaus aikštę ir baziliką,
“Atodūsių” tiltą, Dožų rūmus, Rialto tiltą ir nuo jo atsiveriančią Didžiojo
kanalo panoramą, paklaidžiojom siaurų gatvelių ir kanalų labirintais. Paklaidžiojam
tikrąja ta žodžio prasme, nes kelis kartus atsidūrėme akligatvyje. Numanau, kad
ir tai mūsų gidas padarė specialiai, kad pamatytume tikrąją Veneciją, ne tik tą
išpuoselėtą, turistams skirtą dalį. Venecija mano akimis...
Laisvu laiku spėjom paragauti picą. Skani ;). Pageidaujantys galėjo pasikelti
į varpinę. Aš buvau pageidaujanti :D Į varpinę kilome tik 6 iš mūsų
grupės. Kiti tuomet tiesiog vaikštinėjo, apsipirkinėjo.. Kažkas ėjo į auksu
tviskančią bažnyčią. Deja, bet dėl varpinės lankymo, mums į bažnyčią patekti
jau nebeliko laiko. Tiek ten, tiek ten ilgos eilės.. Kadangi į bažnyčią įėjimas
nemokamas, tai ir eilė daug ilgesnė nei į varpinę. Į varpinę pakilimas kainuoja
žmogui 8 eurai. Kelia liftu.
Nežinau ar čia leidžia tuo metu, kai varpai skamba, bet gidas sakė ar tai juokavo, kad papuolus čia per varpo dūžių laiką, ausyse varpas dar iki kito ryto skamba :D |
Apačioje matosi dalis eilutės į bažnyčią... |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą