Dar viena, nerealiai graži, man netikėtai atrasta vieta (kažkam, o galbūt ir daug kam žinoma), tai Ščiūrio ragas esantis Labanoro girioje. Pasirodo ten įrenginėjamas pėsčiųjų takas! Mes pradėjome eiti Juodųjų Lakajų puse, užsukome į rage esantį ragą.. Taip taip, ragas rage, vadinamas Cibaragiu. Šame rage pasitiko žvarbokas vėjas. O taip pat ir, dabar labai visur populiarios, sūpuoklės :D. Kaip smagu pasisupti ant ežero kranto...
Keliaujame toliau. Siauras miško takeliukas veda palei pat ežerą, tad galima grožėtis nuostabiais skardžiais visu keliu. Sutikome ir "Slieką" :D Per pelkėta vietą, pastatytas tiltas.
Beje, vaikštinėdamos čia vakare, sutikome ir stirnų kompaniją. Vakare viso rago apeiti nepavyko, nes pradėjo staigiai temti, tad grįžau dar ir dienos metu ;) Vaizdai pasakiški tiek dieną, tiek vakare.
Vakariniai vaizdeliai 💓
Toliau keliaujam, vėl dienos vaizdais :D Priėjome rago galą ir sukamės keliauti atgal.
Šiek tiek paėję tuo pačiu keliuku atgal, pasukome į dešinę. Nes grįžome kita puse, palei Baltuosius Lakajus. Tiesa, ten yra privati valda, kurią reik šiek tiek atitolus nuo ežero pakrantės, lanku apeiti. Bet vėliau vėl galima eiti pakrantės skardžiais. Šioji pusė sakyčiau ekstremalesnė. O ir lauko tualetą ant skardžio kokį įspūdingą turi šis takas, o jau vaizdai kokie gražūs atsiveria ant jo "tupint" (bus foto tualeto) :D, bet Juodųjų Lakajų pusė mums pasirodė įspūdingesnė. Viso tako ilgis apie 8 km.
Dar tikrai ten grįšiu pasivaikščioti, kai bus jau įrengtas visas takas, su žadamu žaidimu - ieškant dvasios Lakajos 😉. Tikiuosi ir dvasią rasti :D.
Na nerealiai graži vieta mėgstantiems gamtą.
