2017 m. gegužės 12 d., penktadienis

Žvalgomės po Lietuvą. Visaginas

Aplankę Ignalinos kraštą (Žvalgomės po Lietuvą. Ignalinos kraštas) , važiuodami namo užsukome į Visaginą. Kadangi jau temo, tai apsižvalgyti tą kart po miestą nepavyko. Tiesą pasakius užsukome pavalgyti, nes bevažinėdami po gražiąsias Ignalinos apylinkes, kur pavalgyti taip ir neradome. Tiesa, specialiai neieškojome, bet pakeliui tikrai nesimatė nei vienos pilvų prikimšimo įstaigos. Visagine užsukome į piceriją "Prestorante". Aplinka labai miela, maistas skanus. Pačios picos, taip pat labai skanios, bent jau man. Bet ir kolega nesiskundė, tai už jį nusprendžiu, kad ir jam buvo skanu :).
Tąkart tiek to Visagino ir tematėm. Tačiau, kolegai, išsamiau aplankyti Visagino miestą , noras nedingo ilgą laiką. Tad lėkėm dar kartą susipažinti su Visagno miesteliu iš arčiau.
Visagino simbolis Gervė. Priešais Visagino savivaldybės administracijos pastatą ant aukštos stelos į plaukiančius debesis išskleidęs sparnus kyla paukštis – pirmasis miesto simbolis. Visaginas iki uždarant IAE (atominę elektrinę) buvo vienos iš galingiausių pasaulyje atominių elektrinių palydovas, todėl miesto herbe pavaizduota gervė, heraldikoje nuo seno simbolizuojanti atsargumą ir budrumą.



Gailiuosi, kad foto mažokai pasidariau. Tuomet tiesiog norėjosi vaikščioti plačiom gatvėm/alėjom ir grožėtis gamta (galėčiau Visaginą pavadinti  - miestu "miške",labai daug pušynų), bei krentančiomis milžiniškomis snaigėmis. Miestas rodėsi sustojęs laike. Žmonių venas kitas, niekas niekur neskuba. Miesto centras senučiukas, trūksta tik ''bačkutės" su gira ir grįžtume į senesnius laikus ;). Centre vyrauja apleisti pastatai... Lyg statyti - nebaigti, lyg bandyta plastikinius langus dėti - bet vėl sustabdyta veikla.. Labai patiko mokyklų sporto aikščių lauke aptvarai. Juose vyrauja senos  kolonos, kurios sudaro įspūdingą vaizdą. Gaila foto nėra... Bet gal bus dar proga ten apsilankyti ir įamžinti viską, kas krito į akis :).
Mozaika ant sienos. Menininko Viktoro Tatarenko mozaika „Menas ir elementai“ puošia pastatą Sedulinos al. 6. Monumentalisto Tatarenko unikalumas yra tas, kad jis ne tik sukūrė savo plokštę, bet ir pats tiesiogiai ją sumontavo. Taigi, įkūnyta kompozicija visada atitiko jo meninį dizainą.


Paliko tvarkingo, erdvaus, bet neišbaigto miesto įvaizdį :). 
Būtų smagu dar vasarą ten sugrįžti.

Labai gražiai ir taikliai Visaginą aprašė Rokiškis Rabinovičius. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą