Aplankę Ignalinos kraštą
(Žvalgomės
po Lietuvą. Ignalinos kraštas) , važiuodami namo užsukome į Visaginą.
Kadangi jau temo, tai apsižvalgyti tą kart po miestą nepavyko. Tiesą pasakius
užsukome pavalgyti, nes bevažinėdami po gražiąsias Ignalinos apylinkes, kur
pavalgyti taip ir neradome. Tiesa, specialiai neieškojome, bet pakeliui tikrai
nesimatė nei vienos pilvų prikimšimo įstaigos. Visagine užsukome į piceriją
"Prestorante". Aplinka labai miela, maistas skanus. Pačios picos,
taip pat labai skanios, bent jau man. Bet ir kolega nesiskundė, tai už jį
nusprendžiu, kad ir jam buvo skanu :).
Tąkart tiek to Visagino
ir tematėm. Tačiau, kolegai, išsamiau aplankyti Visagino miestą , noras nedingo
ilgą laiką. Tad lėkėm dar kartą susipažinti su Visagno miesteliu iš arčiau.
Visagino simbolis Gervė. Priešais Visagino
savivaldybės administracijos pastatą ant aukštos stelos į plaukiančius debesis
išskleidęs sparnus kyla paukštis – pirmasis miesto simbolis. Visaginas iki
uždarant IAE (atominę elektrinę) buvo vienos iš galingiausių pasaulyje atominių
elektrinių palydovas, todėl miesto herbe pavaizduota gervė, heraldikoje nuo
seno simbolizuojanti atsargumą ir budrumą.
Gailiuosi, kad foto
mažokai pasidariau. Tuomet tiesiog norėjosi vaikščioti plačiom gatvėm/alėjom ir
grožėtis gamta (galėčiau Visaginą pavadinti - miestu
"miške",labai daug pušynų), bei krentančiomis milžiniškomis
snaigėmis. Miestas rodėsi sustojęs laike. Žmonių venas kitas, niekas niekur
neskuba. Miesto centras senučiukas, trūksta tik ''bačkutės" su gira
ir grįžtume į senesnius laikus ;). Centre vyrauja apleisti pastatai... Lyg
statyti - nebaigti, lyg bandyta plastikinius langus dėti - bet vėl
sustabdyta veikla.. Labai patiko mokyklų sporto aikščių lauke aptvarai.
Juose vyrauja senos kolonos, kurios sudaro įspūdingą vaizdą. Gaila
foto nėra... Bet gal bus dar proga ten apsilankyti ir įamžinti viską, kas
krito į akis :).
Mozaika ant sienos. Menininko Viktoro
Tatarenko mozaika „Menas ir elementai“ puošia pastatą Sedulinos al. 6.
Monumentalisto Tatarenko unikalumas yra tas, kad jis ne tik sukūrė savo
plokštę, bet ir pats tiesiogiai ją sumontavo. Taigi, įkūnyta kompozicija visada
atitiko jo meninį dizainą.
Paliko tvarkingo,
erdvaus, bet neišbaigto miesto įvaizdį :).
Būtų smagu dar vasarą ten sugrįžti.
Labai gražiai ir taikliai
Visaginą aprašė Rokiškis
Rabinovičius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą