Na žiemos metu važiuoti tikrai nepatartina. Tiesiogine prasme su mašina nučiuožėm beveik iki pat to bokšto. O likusius apie 500 metrų jau ėjom pesčiomis, nes likęs kelias iki bokšto buvo labai status, suktas ir visiškai pasidengęs ledu. Tad iš ties geras sprendimas buvo automobilį palikti pakalnėje. Ir taip jau visu keliu sėdėjau įsitvėrusi į dureles, sulaikiusi kvėpavimą, kad tik nenučiuožtume į šalikelės griovį. Po stresiuko čiuožiant iki jo dar vienas nusivilimas, tai rūkas apgaubęs horizontą. Ne kažką ir tepamatėm, o ir mintis kaip reikės grįžti tuo keliuku iki normalaus kelio neramino, jau nebeleido mėgautis vaizdais. Visa laimė, kad kol mes žvalgėmės nuo bokštelio, žvirkelį jau radome nubarstytą smėliu.
O vasaros metu manau, kad tai yra labai lankytina vieta. Sakoma, kad iš ten naktimis stebimas žvaigždėtas dangus. Taip pat kiek supratau pro ten veda vaizdingas dviračių takas. Vadinamas "Dviračių maršrutas Nr. 776 „Numernės ratas“", kuris yra 30 km ilgio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą