Šilėnų pažintinis takas

Internete pamačiusi kiek dar neatrasto grožio yra netoli Vilniaus, su bendraminte vėl lekiam apsižvalgyti. Informacijos apie šias vietas gan mažai, bet dabar supratom kodėl. Lyg ir niekada neturėjom labai didelių problemų su navigacija, kartais ne visai ten nuvesdavo kur reik, bet šį kartą ji mus vedžiojo už nosies kaip reikiant ir bile kur. Tikriausiai norėjo pradanginti (tfu tfu tfu) mus tam miške, beieškant skardžių regyklų :D Tai pirmoji kelionė, kuri mane nuvylė. Neradome nei Mikališkio skardžio regyklos, nei Kiaulės rėvos... Nors anot navigacijos, viskas turėjo būti beveik vienoje vietoje. Gal yra kas žinote kaip būtų galima rasti šias vietas, būtų labai ačiū 😊.  O Paneriškių skardžio regyklai tik pamojavom iš kitos pusės upės :D, kažkodėl navigacija mus atvedė būtent čia. Ar tiltą kas nugriovė, ar perplaukt upę reik??? :D

Ką radom, tai Šilėnų pažintinį taką. Valio!!!  Internete radau straipsnį, kad tai neva labai gražus, įspūdingas pažintinis takas. Galbūt, kai jie lankėsi čia buvo kažkas kito... O galbūt kitus dalykus vadiname įspūdingais... Skonio reikalas kaip sakant..  Bet palyginus su kitais, mūsų lankytais pažintiniais takais čia tikrai nieko ypatingo...

Pirmiausia kopiam į Naujosios rėvos piliakalnį. Čia atsiveria patys gražiausi, šio pažintinio tako vaizdai. Norint nusileisti prie upės, reik nebent nusirident stačiu šlaitu (laiptai nuardyti), bet nerizikavom, juk dar tik tako pradžia :D. 

Einam miško takeliu toliau... Kas patiko, tai Čepulio fotografijų stendai. Liuks idėja.

Nusileidę stačiu šlaitu priėjome Šilėnų kaimą su medine bažnyčia. Na namai iš ties ten gražūs, su gražiom langinėm, kiemai labai tvarkingi.

Eidamos toliau praėjome orchidėjų pelkę, orchidėjų nematėm, nes geriausia pelkėje apsilankyti birželio – liepos mėnesių sandūroje, tuo metu ten žydi keli šimtai retų ir saugomų lietuviškųjų orchidėjų, o šiuo metu ten vyksta kažkokie darbai.

Keliaujam toliau. Pačiam kaimelyje, miškelyje yra Šilėnų šaltinis. Aplankėme ir jį, atsigaivinom šalto vandenėlio srove (diena buvo labai karšta).

Toliau ieškome Šilėnų regyklos, na bent ten jau gal pamatysim kažką vau! Radome tik kažkokius „žioglius“, tikriausiai regyklos likučiai.

Einant tolyn, nuoroda mus veda pažiūrėti į Šaltinio akį. Chm, matyt užsimerkusi šiuo metu ji... Deja.. 

Keliaujam toliau.

Dar visai įdomi šio kelio atkarpa - akmeninis grindinys. Kopėm sunkiai, labai sunkiai :D. Šis grindinys vadinamas „bruku“ buvo nutiestas 1932 metais, tiesiant kelią iš Vilniaus per Šilėnus iki Legotiškių dvaro (dvaras, deja, sovietmečiu buvo sugriautas). Kelią tiesė tuometiniai bedarbiai. Akmeninis grindinys buvo klojamas Šilėnų kaimo gatvelėse bei smėlingose miško kelio įkalnėse, kad neklimptų arklių traukiamų vežimų ratai.

Viso tako ilgis apie 6 km.

Bemojuojant Paneriškių skardžio regyklai ;)