Karantino sušvelninimo proga, ilgajam savaitgaliui, lekiam įkvėpti gryno oro į pajūrį. Be ilgo pasivaikščiojimo pajūriu (Šventojoje, Palangoje, Karklėje), taip pat aplankėme Japonišką sodą. Apie jį nebuvau nieko girdėjusi, tiesiog važiuojant pro šalį, pamatėme nuorodą ir įtraukėme jį į lankytinų vietų sąrašiuką.
Apie sodą
“Unikalus didžiausias Europoje 16 ha Meistro iš Japonijos (Hajime Watanabe) ir gydytojo (Šarūno Kasmausko) kuriamas Japoniškas sodas Kretingos rajone su tūkstančiu bonsai medelių kolekcija, akmenų sodu, sakuromis, tvenkiniais. Iki šiol daugiau nei 100,000 žmonių apsilankė mūsų sodą..
Sodas pradėtas kurti 2007 m. spalio 10 dieną plynoje vietoje. Turėti savo sodą buvo Šarūno Kasmausko svajonė nuo vaikystės. Sodas pradėtas kurti 2007 m. spalio 10 dieną plynoje vietoje. Turėti savo sodą buvo Šarūno Kasmausko svajonė nuo vaikystės. Kai jis sužinojo apie Japonišįką sodą Kiote, Japonijoje, jis suprato, kad jo sodas turi būti japoniškas.
A.a. Rokas Valčius, kuris mokėsi Japonijoje bonsai priežiūros ir sodininkystės, 2004 m. į šį sodą pakvietė kurti savo Mokytoją H. Watanabe. Kartu su savo komanda iš Japonijos meistras ėmėsi entuziastingai idėja įgyvendinti.”
Šaltinis ir plačiau apie sodą -> Japoniškas sodas
Pasivaikščiojimui nuostabi vieta. Lankytinas vietas, visada, stengiuosi lankyti iš pat ryto. Visur būnu vos ne pirma lankytoja, taip išvengiu didelių srautų ir pasimėgauju tikru, “be kamščių” grožiu. ;) Nusipirkus bilietukus, bei sodo žemėlapį su pažymėtais bei aprašytais sodo elementais keliaujame, pro medinius sodo vartus, į Japoniško sodo labirintus.
Akmeniniai žibintai. Žibintų paskirtis - nužymėti pagrindines sodo vietas ir apšviesti taką. Net jei žibintai ir nešviečia, jie tampa kelrodžiu, rodančiu, kur veda takas. Šiame sode esantys žibintai yra rankų darbo, nutašyti Japonijoje iš akmens prieš daugiau nei šimtmetį.
Sodui kurti jau panaudota apie 12000 tonų įvairaus dydžio akmenų. Jie sudėti taip, kad atkartotų natūralią išsidėstymo tvarką - taip, kaip sukurta gamtos.
Labai maloniai nustebino, tai, kad ten yra vardinių sakurų alėja. Prie kiekvienos sakuros yra lentelė su vardu ir pavarde, kam ji priklauso.
Taip pat ten yra "Arbatos namelis", šiuo metu jis nedirbo, dėl karantino. Arbatos namelyje tradiciniu būdu patiekiama japoniška žalioji arbata "Matcha". Simboliškai ši arbata geriama puodelį paėmus abiem rankomis. Šis ritualas reiškia panirimą, sugrįžimą į save, į savo mintis.
Kalvos. Kalvų formavimo technika yra plačiai naudojama kuriant japonišką sodą. Skirtingi vietovės aukščiai sukuria dinamišką vaizdą, o sodas atrodo didesnis ir gilesnis.
Aukščiausioje sodo vietoje buvo aptikta keletas šaltinių, todėl čia nuspręta iškasti tvenkinį ir suformuoti iš jo ištekančius tris upelius - "Praeitis", "Dabartis" ir "Ateitis". Tvenkinyje tarp lietuviškų žuvų gyvena ir japoniški karpiai bei karosai.
BONSAI – tai dviejų žodžių „Bon“ ir „Sai“ junginys. Žodis „Bon“ japoniškai reiškia padėklą, o „Sai“ – augti arba sodinti. Pažodžiui išvertus, Bonsai – tai „sodinti padėkle“ arba „augti padėkle“. Meistras H. Watanabe sukūrė bonsai sodą, kuriame šiuo metu eksponuojami apie tūkstantis įvairių bonsai medelių, siekiančių du šimtus metų.
„SHISHI-ODOSHI“ Tai unikalus japonų sodo elementas. Į jį vanduo pumpuojamas per bambukinį vamzdelį, kuriuo teka plona srove iki kito vamzdelio atviru galu. Prisipildęs vandens, šis vienu galu nusvyra žemyn ir garsiai muša į akmenį. Nusviręs vamzdelis vėl pakyla ir ciklas kartojasi iš naujo. Anksčiau Japonijoje valstiečiai naudojo šį įrenginį laukiniams žvėrims, darantiems žalą laukuose, atbaidyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą