Smagu, kai vasarą ilgai netemsta. Galima ir po darbo išlėkti
pasižvalgyti po Lietuvėlės gražiąsias vietas. Šį kartą lankome Vetygalos
ir Daumantų atodangas. Jos yra netoli viena kitos. Kai pirmą kartą buvau prie
Daumantų atodangos (Daumantų atodanga
(Anykščių raj.)), tai ją pasiekėme pievos keliuku. Dabar jau privažiavome žvyrkeliu. O ir
automobilių stovėjimo aikštelė sutvarkyta. Smagu, kad neapleidžiamos tokios
vietos.
Pirmiausia
privažiavome Daumantų atodangą.
Tai unikali, tris geologinius sluoksnius atverianti atodanga. Jos apatinėje dalyje atsidengia viršutinio Devono smiltainis ir Neogeno periodo kvarcinio smėlo sluoksniai – svarbiausias Anykščių rajono gelmių turtas. Nuo maždaug 300 metrų ilgio ir 27 metrų aukščio stataus dešiniojo Šventosios upės šlaito atsiveria įspūdingas gamtovaizdis. Čia įrengti laiptai, takai, apžvalgos aikštelė, pastatyta prieplauka, sutvarkyti du iš žemių trykštantys šaltiniai. Upės šlaite galima patogiai apžiūrėti slūgsančius uolienų sluoksnius: devono, neogeno bei kvartero – prepleistoceno ir pleistoceno, susiformavusius maždaug prieš 1,8 – 0,8 milijonus metų.Valstybės saugomu gamtos paveldo objektu Daumantų atodanga paskelbta 2013 m. (Infoanyksciai.lt)
Vos už 4 km nuo Daumantų atodangos yra Vetygalos atodanga arba Žėbos kalnas. Įsitaisiusi Vetygaloje, dešiniajame Šventosios šlaite. Apie 100 m žemiau Virintos žiočių esanti atodanga, kurioje matomi apie 400 mln. metų senumo ikiledyniniai sluoksniai (Devono periodas), sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio. Gamtos geologinis paminklas nuo 1964 m. Ši atodanga yra viena didžiausių ikikvarterinių darinių atodangų Lietuvoje. Skardžio aukštis nuo Šventosios vandens lygio – 25 m, absoliutinis aukštis virš jūros lygio – apie 85 m, plotis – apie 30 m. Įspūdinguose uolienų sluoksniuose aptinkama šarvuotų žuvų liekanų, kurių amžius – 300–350 mln. metų. Šios žuvys – Asterolepis radiata Rohon – menkai išsivysčiusios, be skeleto. Jos 1993 m. įrašytos į Lietuvos rekordų knygą kaip seniausios Lietuvoje rastos žuvys. Atodanga sudaro pietinę 420 m ilgio Žėbos kalno dalį. 1962 m. įrengus Kavarsko tvenkinį, Šventoji ties kalnu užliejo plačią viršsalpinę terasą ir į ją įsirėmusios atodangos apačią. Šiuo metu Šventosios vaga nenatūraliai išplatėjusi. (Vetygalos atodanga)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą