Giedriaus Mazūro skulptūrų parkas Antalgėje (Utenos raj.)

 Kai rodos 100 km spinduliu aplink savo miestą jau viską išnaršei, atsiranda tai, ko nematei... Šį kartą FB grupėje „Ką pamatyti Lietuvoje“, akis užkliuvo už įdomių, dar niekur nematytų skulptūrų, kurios yra visai netoliese. Tad pasikalbinus savo bendramintes keliauninkes, vakarėjant, lekiam į Utenos rajone esantį, netradicinių skulptūrų parką. Tik šį kartą, kai viskas vyko ekspromtu, tai namų darbai liko neatlikti. Net nepažiūrėjom, kad šis parkas turi darbo laiką, kuris jau pasibaigęs... Na, bet jei jau atvažiavom, tai ...Viena kitą „stumdydamos“, kuri drąsiausia įsiprašyti į parką, kad ir darbo valandos pasibaigusios, sėlinam link vartų...

Ir išgirstam – Labas vakaras, gal pas mus atvykot?

Su šypsena veide mus pasitiko parko įkūrėjas.  Maloniai pakvietė užeiti į kiemą ir palaukti, nes tuojaus pakvies gidą. Mintyse prasisuko – išeis koks garbaus amžiaus vyrukas... O čia iš už namo kampo išbėgo fainuolis berniukas. Vardu Povilas, kuriam 6 metukai. Na ką, tai einam paskui gidą... Vieni iš pirmųjų miško takelyje mūsų akį paraukė peliukai Sūrskis bei Mauzeris, toliau daktaras Unikauskas...

Mažasis gidas mus supažindino ir su ten besiganančiom ožkytėm. Pro kurias praėjus patekome į labirintą, kurio įėjimą saugo Mamontovas su Mikutavičiumi.

O keliaudami labirintu pamatėme  animacinių filmukų veikėjus – Šreką, Žmogų-vorą ir t.t. Povilas paliko mus labirinte padrąsindamas, kad tikrai nepasiklysime, nes jis mums pamojuos iškėlęs ranką, kur link mums eiti.  Ir iš teisų, jo dėka, mes nepaklydome :D.

Parką taip pat puošia įvairios metalo skulptūros.

 

Beje, gidas labai noriai atliko ir fotografo darbą, ir mielai įsiliejo į kadrus. :D Be gido niekur :D. Nuo juoko žandus skaudėjo visą vakarą.

Toliau vėl žinomi veidai... Povilas mums dengė užrašus, kad atspėtume, kas tai per žinomas žmogus ;) 

Pabaigai mus pakvietė į keramikos dirbtuves. Žinoma prieš tai dar reikėjo pažiūrėti, kaip Povilas moka įlipti į obelį... :D Pasirodo, šioje sodyboje yra laukiami visi norintys lipdyti, pažinti kūrybos džiaugsmą, apie kurį mums įdomiai papasakojo, viską aprodė parko įkūrėjas Giedrius Mazūra. Buvo labai įdomu. Esant pageidavimui galite čia žiesti, lipdyti, dekoruoti... Sukurti darbai yra autorių nuosavybė, tad pasibaigus edukacijai atiduodami jums. -> Apsilankyk keramikos studijoje

Taip pat čia galima įsigyti suvenyrų, kurių yra labai daug.

 Labai gerai praleistas laikas. Didžiausios rekomendacijos čia apsilankyti :) 

Videniškių vienuolyno muziejus/ kalėdaičių kepimas

        Artėja gražiausių švenčių metas. Kaip jau visi žinom, Kalėdų išvakarėse švenčiamos Kūčios. O koks Kūčių vakaras be kalėdaičių (dar kitaip vadinamų plotkelių)? O dar jei jie pačių kepti ... Taip taip, mes šiemet turėsime savo keptų kalėdaičių. Ir visa tai dėka,  Videniškių vienuolyno muziejuje , vykdomų edukacinių programų. Viena iš jų - "Kalėdaičių gimimas".  Atvykus, labai maloniai nusiteikusi, mus pasitiko vienuolyno muziejaus vedėja Virginija Bareikienė. Mūsų susirinko 30 žmonių grupė. Dauguma Molėtiškiai, bet buvo svečių ir iš tokių miestų kaip Kaunas, Vilnius, Marijampolė. Tai tik įrodo, kad tokios programos iš ties yra reikalingos, įdomios, vertingos ;). 

       Tai gi, kalėdaičiai. Trapieji kalėdaičiai iš tiesų yra tiesiog duona. Receptą išduosiu. Vanduo ir miltai. Juos stengiamasi kepti iš geriausių, aukščiausios rūšies miltų, kad suplakta tešla būtų tąsesnė, kad kepama neliptų prie keptuvės. Kalėdaitis simbolizuoja šeimos bendrystę ir vienybę. Kalėdaičiais neprekiaujama prekyvietėse, jų galima įsigyti tik bažnyčiose. Jie dažniausiai atvežami iš kaimynų lenkų. O Lietuvoje kalėdaičiai savo reikmėms kepami vos keliuose vienuolynuose ar tai provincijos bažnytėlėse. 

       Vien recepto neužtenka. Paprastoj vaflinėj deja jų neiškepsime. Tam reikalinga speciali keptuvė. Kuri tepama vašku, kad kalėdaičiai nepriliptų/nepridegtų. Pirmiausia, kaip vyksta visas procesas papasakojo bei parodė Virginija. 

Pilam tešlą...

Reik nemažai jėgos, kad išlaikyt keptuvės dangtį  .. 

Kalėdaitis 

       O tada jau ėmėmės darbo mes ;)

Pilam. Spaudžiam. Žiūrim ką turim. 

Vaikams atsakingas darbas kalėdaičius gražiai išpjauti. 

Mamos kepa.. Vaikai arba valgo, arba ...

Pjausto... ;D

       Kalėdaičių prisikepėm, beliko juos tik pašventinti. Tiesa, kalėdaičius, su mamyčių/tėvelių pagalba kepė ir vaikai ;).

       Toliau vyko ekskursija po vienuolyno muziejų. Ekskursijos metu sužinojome, kad čia taip pat galima lieti išskirtines žvakes. Formas šioms žvakėms sukūrė dailininkė Aistė Gabrielė Černiūtė, tad niekur kitur tokių žvakių įsigyti negalima. 

Žvakių formelių pavyzdžiai. Žinoma jų ten yra žymiai daugiau ;)

       Na, ką mums pasakojo Virginija, tikrai neperpasakosiu. O ir negalėčiau taip sklandžiai ir įdomiai perpasakoti vienuolyno istorijos. Jei norite tai išgirsti, tiesiog pasilankykite Videniškių vienuolyne ;). 

      Kelios foto iš muziejaus. 

Freskos

Išlikusių freskų fragmentas

Pečiuko/stačiamalkės fragmentas

Įėjimas į rūsį. 

Vienuolyno muziejaus rusyje. Vėsoka. 

       Virtualus Videniškių vienuolyno muziejaus lankymas -> Videniškių vienuolyno muziejus.

       Grįžtant namo, pakeliui stabtelėjom prie Liesėnų piliakalnio.

Nuo piliakalnio matosi Videniškių bažnyčia. 

       Ir visa tai dėka mano buvusios klasiokės Rositos. Ačiū už pakvietimą ;).