Kelios akimirkos Rygoje bei Veczemių uolos. Latvija

Kartais reikia visiško poilsio nuo visko, net ir nuo pėsčiųjų žygių :D. Tad šiam kartui lekiam į Rygą tiesiog pailsėti, pasibūti, pasivaikščioti. Labai patiko viešbutis Islande Hotel įsukūręs Dauguvos upės Kipsalos saloje. Tvarkingas, ramus, labai gražioj vietoj. Vasaros sezonu pietums ar vakarienei galima užkilti į 10 aukštą, kur atsiveria pasakiškas vaizdas į Rygos senamiestį. Maistas taip pat patiko.

Pusryčiai (pirmame aukšte) taip pat geri, pasirinkimas patiekalų gan gausus. Pagal tai, kiek žmonių pusryčiavo, galima spėti, kad viešbutis tikrai mėgstamas, lankomas. Atėję pusryčiaut 7:30 vos vieną laisvą vietą radome. Pusryčiai nuo 7 ryto.

Iki senamiesčio nueiti apie 1 km, tai galima sakyti, kad visiškai šalia.

Kitą dieną nulėkėme pasivaikščioti šalia Veczemių uolų. Labai graži, įspūdinga vieta pasivaikščiojimui. Taip pat ten yra didelis kempingas su staliukais, pavėsinėm, tualetu, dušu... Parkingas 3,50 eur.  

Veczemių uolos (Latvija). Pernu (Estija)

Šiemet susiorganizuoti kelionę sunkoka, tad lekiam ten, kur mažiausiai yra "šaršalo" dėl covid 19 viruso plitimo. Lekiam į Estiją, Saremos salą. Latvija, Estija - šalys kuriose pamiršti kas yra kaukė. Tačiau ir ten, proto ribose yra saugomasi. Visur, prie įėjimų į patalpas (kavines, muziejus,viešbučius, tualetus) yra padėta dezinfekcinio skysčio. Susidėlioję šiokį tokį maršrutą, lekiam į kelionę.

Pirmoji poilsio stotelė - Veczemių uolos. 

Vidžemės uolos – įspūdingiausia ir spalvingiausia smiltainio uolų grupė Vidžemės pajūryje. Tai maždaug 6 metrų aukščio skardis, kur kelių šimtų metrų atkarpoje atsidengia raudono smiltainio uolos su sekliomis abrazijos paveiktomis olomis, nišomis, grotomis ir kitais dariniais. Pajūris akmeningas. Labai graži vieta poilsiui. Šalia yra kempingai. 

Antrasis sustojimas Pernu. Sustojome Pernu paplūdimio parke. Stovėjimo aikštelė mokama, 4 eur valandai. Parkas tvarkingas, gražus. Yra vaikams žaidimo aikštelių, platus, švarus paplūdimys. Kas tik pabraidė, kas ir nusimaudė ramioje jūroje.

Pernu miesteliui visada buvo svarbus uostas. Siekiant užkirsti kelią smėlio kaupimuisi žiočių upėje, XIX amžiaus pradžioje Pērnavos pirklių prašymu ten buvo sumūrytos tvoros iš ąžuolo rąstų. Nuslūgus jūrai, galima pamatyti likusius medinių stulpų galus.  Po jų nugriovimo buvo  pradėta statyti nuolatines akmenines prieplaukas ir kranto įtvirtinimus bei gilinti laivybos kelią. Vietos ūkininkai iš abiejų jūros prieplaukų rinko akmenis iš apylinkių ir Kihnu salos paplūdimių. Statybos darbai buvo baigti 1869 m. 

Dviejų kilometrų ilgio prieplaukos išliko nepakitusios iki šiol ir tapo mėgstama poilsiautojų vieta. O ten esantis molas tapo Pernu simbolis. Anot legendos, nuėjimas iki molo galo ir pasibučiavimas atneša sėkmę.