Labai
laukėme, kada gi pagaliau bus galima aplankyti tiek skambiai nuaidėjusį Lajų taką. Išsiruošėme
antrąjį savaitgalį po atidarymo (juk taip norisi kuo greičiau pabūti,
pamatyti, pajausti...), galvojom vis mažiau žmonių bus, nei per
atidarymą. Dėl žmonių gausos labai klydom, automobiliai išsirikiavę
likus 4 km iki vietos. Na, mes bandėm privažiuoti kuo arčiau, tai ėjimui
pasilikom nepilną kilometrą.. Nors drąsiai galėjome važiuoti arčiau
tikslo, kuo arčiau - tuo daugiau laisvų vietų. Priėję link posūkio,
kuris veda tiesiai prie Puntuko pamatėme eilę. Iki pat Puntuko eilė, ten
priėjus - į kalną EILĖ!!! Net skambinau draugei Agnei paklausti, ar jie
stovėjo kokioje nors eilėje, atsakymas buvo, kad ne. Iš to galima
spręsti, kad mes patekome į dar didesnį žmonių antplūdį, nei jie.
Susimokėjome
po 1 euriuką ir įėjome į taip lauktą taką. Tikėjausi kažko kitaip,
gal per daug tikėjausi, nes pačiu taku, šiek tiek nusivyliau. To "VAU"
nebuvo. Grotomis aptvertas takas per mišką ir tiek (ir iš aplinkinių
žmonių girdėjosi pasakymai " tikėjausi, kažko daugiau").
Artėjant
link bokšto, vaizdai jau panašėjo į tą "VAU". Gamtovaizdis iš ties
labai gražus, tik deja pasimėgauti vaizdais galėjome labai trumpai, nes
norinčių buvo labai daug.
Na
ir liko kopimas į bokštą. Didelio svyravimo nejutau, labiau žmonių
gausa baugino... O gal ir dėl to, kad panašiame bokšte jau esu buvusi,
žinojau ko tikėtis. Pačiame bokšto viršuje nei apsisukt, nei pajudėt...
Gražiausi vaizdais matosi bekopiant į bokštą, o pačiame viršuje, aukšti
aptvarai riboja matomumą, o gal tai žmonių gausa trukdė normaliai
pasižvalgyti. Nusifotografavimui vos įsibrovėm į kamputį :D
![]() |
vaizdai bekopiant ... |
![]() |
Vaizdai bokšto viršuje.. ;) |
Vien dėl lajų tako nežinau ar grįžčiau, bet dėl apžvalgos bokšto tikrai grįšiu.. Rudenį...
Keliaudami link automobilio, prisilietėme prie švento Ąžuolo.
Važiuojant į Anykščius dar verta užsukti į Arklio muziejų, šalimais galima pasijodinėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą