2016 m. gegužės 24 d., antradienis

Pabuvimas „paukščiu“ arba „smegenų prapūtimas„


Darbas, namai, vaikai.. Rūpesčiai, rūpestėliai  - tokia ta  kasdienybė. Kartais rodosi taip pilna visko galvoje...  Juk galėtų būti toks varžtelis kažkur ties smilkiniu, kad atsukus galėtum nuleisti šiek tiek minčių ir padaryti vietos naujom. Deja, tokio dar niekas neišrado. Bet kaip aš sakau „smegenis prapūsti“ kažkur juk reikia. 
 


 
 
Gera turėti draugę, kuri turi brolį, kuris turi motorizuotą skraidyklę. Užteko tik man užsiminti, kad visai neblogai būtų tokiu būdu „prasipūsti smegenis“ ir po kelių dienų  mes jau sėdėdami jaukioje pavėsinėje, gurkšnodami arbatėlę laukėme kada nurims vėjas.  Šiam malonumui reikia visiškai ramaus oro. Apie 20 valandą vėjas visai nurimo. Pasiruošimas skrydžiui ir pirmyn!!! 
 


 
Vien jau pats pakilimo jausmas nerealiai geras. O atsiveriantys vaizdai pasakiški. Laukiau kada pradėsiu bijoti, bet su metais baimės jausmas pas mane matomai garuoja.  Šį kartą su savimi fotoaparato nepasiėmiau, nes turėjau įtarimą, kad galiu neturėti  laisvų rankų juo pyškinti . Kadangi pirmą kartą skridau, tai negalėjau net numanyti savo reakcijos į tokį iššūkį. Bet, piloto už kaklo įsikibus nelaikiau (saugiai jaučiausi), tad kitą kartą galėsiu drąsiai įamžinti tuos pasakiškus vaizdus iš paukščio skrydžio. 
Pakilusi pasijaučiau labai didele, nes medžiai atrodė kaip maži krūmeliai, suarti žemės lopinėliai rodos rankos pirštais perbraukti, prūdai kaip  minetiūrinės balutės, namai kaip degtukų dėžutės...  Ir visa tai matoma ne per lėktuvo langelį, bet gyvai, tai iš aukščiau, tai nusileidžiant šiek tiek arčiau žemės.  Mano matytas "kiškis", nusileidus šiek tiek arčiau žemės virto į stirną :D. Taip pat gavau laimę patirti ką reiškia „bobutės kalneliai“ ore.. šis manevras privertė suspiegti, bet tikrai ne iš baimės ... Skrydis palei upeliuką, taip pat paliko labai geras emocijas. 
 
 
 
Žemę pasiekiau „šviežesne galva“, pilna šiltų, malonių įspūdžių. Tad, kam rodosi rūpesčiai nebetelpa galvoje, tikrai siūlau išbandyti šią pramogą.
Aš skriejau Molėtų rajono apylinkėse.
Mažasis taip pat „pasimatavo“ skraidyklės kėdę. Sakė labai patiko ;)
 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą