Žvalgomės po Lietuvą. Ignalinos kraštas

Ruduo. Niūrūs orai verčia daugiau laiko praleisti namuose. Tačiau užsisėdėti tikrai nesinori. Tad, tik pamatę saulės blyksnį, lekiam grožėtis Lietuvėlės gražia gamta. Šį kartą, senokai planuotas aplankyti, Ignalinos kraštas.
Pirma stotelė Ladakalnis.  Jis yra tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų, Papiliakalnės kaime, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Tai 175 m aukščio kalnas, geomorfologinis gamtos paminklas. Sustojome ten įrengtoje stovėjimo aišktelėje ir pirmyn į kalną. Nuo jo atsiveria iš ties nuostabūs vaizdai. Matosi net 6 ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis, ir Alksnas.

Pasigrožėję vaizdais nuo kalno patraukėme į pakalnę, ten veda takelis palei ežerus. Nuostabi vieta pasivaikščiojimui.

Šiek tiek pavažiavus, kitoje pusėje kelio įsitaisęs Ginučių dviejų piliakalnių kompleksas. Laiptelių įveikėme tikrai nemažai. Šis piliakalnis yra archeologinis paminklas. Piliakalnį sudaro pagrindinė kalva, priešpilis, du papiliai, senovės gyvenvietės vieta ir atskiras nedidelis piliakalnis, vadinamas Pilale. Piliakalnius skiria loma.

Ginučių apylinkėse yra išlikęs autentiškas Ginučių vandens malūnas, kuriame buvo malami ne tik miltai, bet ir gaminama elektros energija. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip XIX a. technikos paminklas. Šiuo metu ekskursijos ten nevykdomos (ne sezonas), tad pasigrožėjome tik jo išore.

Kadangi esu apžvalgos bokštų mylėtoja, tad aplankėme ir Ginučių apžvalgos bokštą. Vaizdai superiniai. Tai pirmoji apžvalgos aikštelė įrengta ant mobiliųjų telekomunikacijų anteninio bokšto.

Labai gaila, kad navigacija kažkur ne ten mus nuvedė ieškant Vilkakalnio apžvalgos bokšto. Tad jo neaplankėme.
Tuo pačiu dar užsukom pažiūrėti kaip laikosi Ignalinos AE. Nejauku man ten, o kažkoks pokštelėjimas privertė net krūptelėti.