Lekiam rudeniniais Lietuvos keliais. Lokėnėlių piliakalnis (Jonavos raj.)

Lokėnėlių piliakalnis. Tai pasakiško grožio vieta. Smagu, kad čia apsilankėme būtent rudenį. Kai gamta nusidažo gražiomis spalvomis.

Atlikus archeologinius tyrimus paaiškėjo, kad Lokėnėlių piliakalnio teritorijoje gyventa nuo III a. Šis piliakalnis stūkso Lokio ir Neries upių santakoje. Manoma, kad šalia buvo uostas ir medinė pilis. Piliai stovėjusiai ant Lokėnėlių piliakalnio pavyko atremti kryžiuočių puolimus, tačiau jos reikšmė sumažėjo, kai kryžiuočių ordinas prarado savo jėgas. Norėdami pasiekti piliakalnio viršūnę ir pasigrožėti kalvų ir upių vaizdais turėjome įveikti nemažai laiptelių.

Kernavės piliakalniai rudens spalvose

Beveik visos suplanuotos vietos aplankytos. Sakau beveik visos, nes vienos vietos neradome, kitos nedavažiavome. Nedavažiavome Lietavos upelio. GPS veda miškais ( ne smėlėtais miško keliais, o tiesiogine prasme miškais :D, lyg kažkada buvęs kelias, bet...) , pabijojom, kad galim taip miške ir mašiniuką pakabinę palikti, tai neberizikavome. Neradome Lokenėlių piliakalnio. GPS ožiavosi, tai važiuojam link piliakalnio, tai jau pasirodo palikom toli už nugaros... Nebesivarginom. Liko kitam kartui.

Esu prijaučianti pėsčiųjų žygiams. Kaip tik planavau su Trenkturu tupsėti Čiobiškio keliais, tačiau dėl darbo šį kart nepavyks. Važiuojant namo, pamačius ženklą „Čiobiškis 11“ sumąstėm užsukti ten. Tačiau, pamatę kad ten labai gražu, ir tikrai ne pusvalandžio pasivaikščiojimas viskam apžiūrėti, nutarėme, kad ten grįšime kitą kartą su vaikais. Daugiausia dėl įdomaus kelto bei persikėlus juo , ten esančio, kažkokio įspūdingo piliakalnio 😉.

Oi tie ženklai.. Kitas ženklas „Kernavė 7“ Kas jau tie 7 km ? Lekiam į Kernavę!!! Tiesiai prie piliakalnių.

Kernavės piliakalniai, tai piliakalniai Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite. Kernavės piliakalnių teritorija – vienas Lietuvos valstybės susidarymo centrų, didžiausias Lietuvoje gynybinis piliakalnių kompleksas bei buvusio viduramžių miesto vieta.

Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos kalnas, (piliakalniams vardai sugalvoti XIX a.), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat Kernavės kapinynas, Kernavės pilkapynas ir Kernavės gyvenvietės.

Žvalgomės po Lietuvą. Ignalinos kraštas

Ruduo. Niūrūs orai verčia daugiau laiko praleisti namuose. Tačiau užsisėdėti tikrai nesinori. Tad, tik pamatę saulės blyksnį, lekiam grožėtis Lietuvėlės gražia gamta. Šį kartą, senokai planuotas aplankyti, Ignalinos kraštas.
Pirma stotelė Ladakalnis.  Jis yra tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų, Papiliakalnės kaime, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Tai 175 m aukščio kalnas, geomorfologinis gamtos paminklas. Sustojome ten įrengtoje stovėjimo aišktelėje ir pirmyn į kalną. Nuo jo atsiveria iš ties nuostabūs vaizdai. Matosi net 6 ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis, ir Alksnas.

Pasigrožėję vaizdais nuo kalno patraukėme į pakalnę, ten veda takelis palei ežerus. Nuostabi vieta pasivaikščiojimui.

Šiek tiek pavažiavus, kitoje pusėje kelio įsitaisęs Ginučių dviejų piliakalnių kompleksas. Laiptelių įveikėme tikrai nemažai. Šis piliakalnis yra archeologinis paminklas. Piliakalnį sudaro pagrindinė kalva, priešpilis, du papiliai, senovės gyvenvietės vieta ir atskiras nedidelis piliakalnis, vadinamas Pilale. Piliakalnius skiria loma.

Ginučių apylinkėse yra išlikęs autentiškas Ginučių vandens malūnas, kuriame buvo malami ne tik miltai, bet ir gaminama elektros energija. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip XIX a. technikos paminklas. Šiuo metu ekskursijos ten nevykdomos (ne sezonas), tad pasigrožėjome tik jo išore.

Kadangi esu apžvalgos bokštų mylėtoja, tad aplankėme ir Ginučių apžvalgos bokštą. Vaizdai superiniai. Tai pirmoji apžvalgos aikštelė įrengta ant mobiliųjų telekomunikacijų anteninio bokšto.

Labai gaila, kad navigacija kažkur ne ten mus nuvedė ieškant Vilkakalnio apžvalgos bokšto. Tad jo neaplankėme.
Tuo pačiu dar užsukom pažiūrėti kaip laikosi Ignalinos AE. Nejauku man ten, o kažkoks pokštelėjimas privertė net krūptelėti.