Jau antrus metus kuriama nauja tradicija, Vilniaus šviesų festivalį surengti per miesto gimtadienį – sausio 25-ąją. Šiemet Vilnius šventė 697-ąjį. Miesto centre ir Senamiestyje sukurtomis instaliacijomis vilniečiai ir miesto svečiai galėjo mėgautis tris vakarus iš eilės, nuo sausio 24 iki 26 dienos vakaro. 26 dienos vakarą užsukome į Vilnių ir mes. Pirmiausia buvo užduotis surasti kur tos ekspozicijos "paslėptos", kai nelabai žinai Vilniaus, tai kiek kebloka. Tačiau sekant nuorodomis arba žmonių minios srauto kryptimi :D, gan lengvai atradome visas dominančias ekspozicijas. Jos buvo išsidėsčiusios Valdovų rūmų, Vilniaus universiteto ir observatorijos, „Pacų“ viešbučio, Prezidentūros, Lietuvos dailės muziejaus, Mokytojų namų ir kituose kiemuose. Šiaip visos ekspozicijos savaip įdomios, bet man mieliausios buvo šios:
Pirmoji "Mes". Kažkaip nejaukiai žiūrėjosi į tas mirksinčias akis, net gal galėčiau sakyti, kad bauginančiai. Šiam projektui pasitelkta 18 skirtingų akių porų.
Pats gražiausias, įspūdingiausias "Mazgas".
Taip pat šiltą įspūdį paliko "Spalvų siena". Neva šia instaliacija,vienu metu gali naudotis 1 - 6 žiūrovai, tačiau čia jų, iš tolėliau "tapančių", buvo visa minia, tad nežinia kurių žmonių tapyba liejosi :D.
"Triumfo arka" vaikų ir suaugusių apsuptyje. Nors yra lentelė prašanti neliesti rankomis... O juk smalsumas nugali ;).
"Order 200", kažkas įdomaus. Kažkas chaotiško. Man patiko. Grojant muzikai lemputės mirgėjo, tai skleisdamos ramybę, tai chaosą... Reik išgirst, kad pajaust.. Gaila, kad šiuo metu neturiu galimybės įkelti filmuotos medžiagos.
Kita akį patraukusi instaliacija "Tyliai kalbančios spalvos". Ši instaliacija – tai tapyba atsiminimais apie tėtį, savyje talpinanti visą spektrą patirčių, įžvalgų, išmoktų dalykų, ramybės ir džiaugsmo akimirkų, įsiklausymo į aplinką, į šalia esantį žmogų, į patį save. Tai kelias į esmių esmę, į vidinį vaiką, į patį pirmutinį santykį – santykį su tavo tvėrėjais.
Toliau "Stiklo kvartalas". Vainikai primena ilgos draugystės ir meilės simbolio - amalo šakelių formą. Tikima, kad po amalu pasibučiavusi pora gyvens laimingą gyvenimą.
 |
| O čia šiaip labai, labai gražu :D |
Taip pat labai patiko "Faceless men". "Be šviesos, pabrėžiančios kiekvieno bruožus, būtume beveidžiai, be šviesos sukuriamų skirtumų visi būtume vienodi. Šviesa yra tai, kas suteikia mums tapatybę arba gali ją atimti. Mes visi esame materijos junginiai, tačiau jei ši medžiaga neatspindėtų šviesos, būtume nematomi. Ta pati kaukė, tokiu pat būdu, gali parodyti skirtingus bruožus, išraiškas, mintis, vaizdus ar istorijas tik naudojant šviesas, jas keičiant. Esame beveidžiai, jei nėra šviesos." Na ir visi kiti ... :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą