Ramus poilsis Druskininkuose aplankant Grožio šaltinį bei Meilės salos atodangą

Žvilgsnis į meilės salą. 

Ramesnis nei ramus šis poilsis gavosi. Tokie karščiai aplankė Lietuvėlę, kad norisi sėdėti tik ten kur yra kondicionierius :D.  

Šį kartą lėkėme pasibūti į Druskininkus. Apie pėsčiųjų žygius kol kas net galvoti nesinori (dėl karščių), bet ramiai pasivaikščioti visada smagu. Tad, skaniai papietavę Etno Dvare, kuris yra įsikūręs beveik ant Druskonio ežero kranto, ėjome pasivaikščioti. Beje Etno Dvaro lauko terasoje įsitaisėme pavėsyje, gaiviai putė vėjelis (susidaręs skersvėjis), tad buvo labai gera atgaiva tokią karštą dieną. 

Etno Dvaras. 
Foto pusryčių, nes pusryčiams taip pat pasirinkome šią kavinę. 

Eidami Druskonio ežero pakrante aplankėme Druskininkų storąją pušį. Šiek tiek prasiėjome miesto gatvelėmis. 

Druskonio ežeras

Storoji pušis

Toliau ėjome palei upelį Ratnyčia link Nemuno. 

Lenktas tiltelis

Labai gražus takas veda palei Nemuną. Daug įvairių skulptūrų. Priėję Grožio šaltinį pasišlakstėm gaiviu jo vandenėliu.  Dabar jau tikrai būsim gražūs :D. 

Būsiu gražuolė :D

Pasigrožėjome atsiveriančiais gražiais vaizdais nuo Meilės salos atodangos. 

Oras toks tvankus (+28), kad net sunku kvėpuoti, tad ir pasivaikščiojimas nelabai mielas, nors ir vaizdai pasakiškai gražūs. Vakarienei užsukome į restoraną-vyninę Sicilia, kuri yra šalia Ratnyčios upelio. Pūtė gan gaivus vėjelis, tad pavėsyje galima buvo šiek tiek atsigaivinti ir ramiai pavalgyti. Puiki vieta pasisėdėjimui, puikus aptarnavimas. 

Nakvynei apsistojome Apartamens Laisvė. Labai patiko. Jauku, tvarkinga, erdvu. Buvo visko ko tik gali prireikti. Galiu drąsiai rekomenduoti. 

Pro langą matosi Druskininkų Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ cerkvė.