Šiuo taku esu ėjusi 2024 m. ankstyvą pavasarį. -> Ąžuolijos gamtos takas. Utenos rajonas
Pabandėme pasivaikščioti ir vasarą. Iki tako pradžios reikėjo bristi per žolę, nes realaus tako/takelio teisiog nėra. Bet rasti tako pradžią tikrai lengva, nes nuo stovėjimo aikštelės iki tako pradžios yra sustatytos rodyklės. Pievoje mus pasitiko stirna. Iš tolo stebėjo ar eisim link jos, ar vis tik keliausim pro šalį. Pamačiusi, kad einam link jos, nėrė į mišką :D.
Iš pavasarinio pasivaikščiojimo buvo likę šiek tiek geresni prisiminimai. Kol medžiai buvo be lapų, atsivėrė visi upelio vingiai. Tad buvo galima mėgautis gražiais vaizdais. Šį kartą teko atlaikyti uodų spiečius, neįmanoma buvo apsiginti net išsipurškus specialiais purškikliais. Kitas nelabai malonus faktas, kad labai slidūs, šlapi, pliurziniai takai... Trečia, vasarą pro medžių lapus beveik nesimato upės vingių. Tad tas pasivaikščiojimas atrodė maždaug taip - kenčiant uodų atakas, slidinėjant šlapiais pliurziniais takais reikėjo saugotis, kad neišsisukt kojų. Sustoti ir pasimėgauti garsais ir vaizdais negali, nes tikrąja ta žodžio prasme, sules uodai. O einant negali dairytis, nes reik labai žiūrėt po kojomis. Kas man patiko, tai kad beveik visu taku lydėjo upelio čiurlenimo garsai.
 |
| Atsistojau šalia, kad matytųsi koks gumbo dydis. |
Apie patį taką. Be to, kad šį kartą takai buvo dar šlapesni ir slidesni nei aną kartą, tai jau ir tilteliai vistomis reikalauja atnaujinimų. Pradžioje esantis tiltas lyg ir atnaujintas, gal ateis laikas ir kitiems. Kelios tako atkarpos užvirtusios medžiais, reikėjo išspręst rebusą, kaip juos perlipti ar apeiti. Take daug senų, gražių, samanom pasipuošusių, su galingais kamienais Ąžuolų, daug virtuolių... Šis takas skirtas tikriems natūralios gamtos mylėtojams.
Plačiau apie taką -> Ąžuolijos botaninio zoologinio savivaldybės draustinio mokomasis gamtos takas
Liko apsilankyti spalvoto rudens, ir gražios žiemos dienos laiku.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą