Antroji šlubės aplankyta miesto eglė - Utenos miesto eglė.
Ją aplankiau tik mamos ir brolio dėka. Mamai reikėjo į banką, brolis ją vežė. O aš su brolio žmona važiavome dėl kompanijos ir tuo pačiu dėl eglės.
Pati Utenos centrinė eglė – nepaliko didelio įspūdžio. Ji nebuvo ypatingai graži ar išskirtinė. Gal, kad lankėme ją ne tamsiuoju paros metu. Labiausiai nustebino, kad buvo dekoracija vietoj eglės, nes šiemet dauguma miestų kaip susitarę puošė natūralias egles.
Kaip ir Moėtai, taip ir Utena turi gražią lauko ekspoziciją po stiklu. Tai pasakiškai graži “Miško pasaka” vilnoniukų paroda Utenoje! Gražūs, unikalūs kūriniai iš vilnos. Labai patiko.
Nors koja priminė apie save kiekvienu žingsniu, smalsumo nugalėta dar pasiūliau nusileisti prie ežero, kur yra gan ilga eglučių alėja. Iš lėto apėjom visą alėją. Šiemet sukurtos labai gražios ir išradingos ekspozicijos, tikrai buvo į ką žiūrėti ir kuo stebėtis. O dar ir saulėtekis pridėjo savo grožio. Tiesa, šaltukas buvo negailestingas. Rankos šalo akimirksniu, žandukus gėlė, bet ekspozicijų grožis visa tai atsvėrė... Patamsyje sužibus lemputėms įtariu viskas atrodo dar įspūdingiau.
Žengiam į 2026-uosius – Raudonojo ugninio arklio metus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą