Rodomi pranešimai su žymėmis Žeimena. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Žeimena. Rodyti visus pranešimus

2023 m. gegužės 28 d., sekmadienis

Baidarėmis nuo Kaltanėnų iki Švenčionėlių. Upė Žeimena ( 20 km)

Jau kaip ir tradicija tapo, vieną kart metuose plaukti baidarėmis. Kaip ir pirmuosius du kartus, taip ir šį kartą maršrutą rinkomės iš baidarės.lt siūlomų. Šį kartą pasirinkome -  Upė Žeimena (iki Švenčionėlių mst.)

Žeimena – dešinysis Neries upės intakas, ji vadinama Aukštaitijos „upių motina“.
Žeimena nuo Kaltanėnų – pati skaidriausia, tad iš baidarės galėjome grožėtis ne tik pušynų skardžiais ir pakrančių pievų žaluma, medžių atspindžiais upėje, bet ir upės povandeninio pasaulio gyvenimu. Nuobodžiauti plaukiant neleido staigūs posūkiai, už jų išnyrantys į upę sukritę ar palinkę medžiai (iš vieno medžio vos išsipynėm, su liemene vienas iš mūsų pakibo ant šakos), ančių ir gulbių šeimynos. Pušynuose visur matėme daug gražių, jaukių sustojimo vietų. 
Plaukimą Žeimenos upe pradėjome nuo Kaltanėnų miestelio, nes čia yra Žeimenos upės ištakos ir labai patogi vieta startui. Šalia tilto per Žeimeną, senojo Kaltanėnų dvaro parko pakraštyje, palei Žeimenos upę yra įkurta graži poilsio aikštelė, kurioje buvo patogu pasiruošti plaukimui. Žeimenoje nebuvo kliūčių, per kurias baidares reikėtų perkelti, tad ši upė puikiai tiko pirmą kartą plaukiančiai vienai iš  mūsų su Adu kompanjonei. Mūsų pirmieji plaukti maršrutai, abu buvo su kliūtimis.




















Pietauti sustojome prie gražaus skardžio su vaizdu į  Žeimenos vingį. 


















Su kliūtimis, gulbių/ančių ir kitų paukščių palyda, su pietumis ant gražaus skardžio žvelgiant į Žeimenos vingį, su smagia kompanija, nuo Kaltanėnų iki Švenčionėlių, upe Žeimena, 20 km įveikti.
Labai patiko!

2022 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienis

Neries ir Žeimenos upių santaka (15 km)

Dar vienas smagus, magiškas rytas ir dar vienas puikus žygis iš TrenkTuras siūlomų maršrutų. 

Automobilį paliekame ir žygį pradedame prie dviejų geležinkelio tiltų. Tai senasis ir naujasis tiltai. Senasis jau nebenaudojamas. 






Žygio pradžioje keliavome Žeimenos upės pašonėje. Toliau nėrėm į mišką, praėjom gyvenamąjį rajonėlį, vėl miškas...














Miško tankmėje priėjome Akelės ežerą. Prie Akelės nepriėjome, nes pakrantė labai užpelkėjusi, smenga batai.. :) Po šio visai netoliese priėjome didesnį Kačianagis pavadinimu. Ežere miško atspindžiai  lyg veidrodyje.. Pasaka...










Vėliau, kai kirtome traukinio bėgius, ėjome vingiuotais ir žaliuojančiais Pailgio ežero pakrantės takais. Vaizdai pasakiški. Rytinės saulės dėka, visas maršrutas virto magišku... Labai patiko.









Praėjusios visus ežerėlius keliavome žvirkeliais, miško takais... Jau ištvermės keliais :D. 

Beje, viso maršruto eigoje, labai didelių kliūčių nebuvo. Perėjome sausom kojom :D Bet įvairių kliūtyčių ar nuklydimų nuo maršruto tikrai pasitaikė. 

O Neries ir Žeimenos upių santaka pasimėgavome nuo visai netoliese esančio kabančio tilto bei perėjusios tiltą ir nusileidusios nuo kalnelio link upės...