Pėsčiųjų žygis. Gražiausio Šventosios upės vingio beieškant (29 km). Anykščių rajonas.

Pagaliau ruduo džiugina savo spalvomis. Tai mylimiausias mano metų laikas. Ta proga lekiu į gamtą ir kaip visada maršrutą renkuosi TrenkTuras programėlėje. 

Maršrutas paprastutis, vedantis miško takais, takeliais, keliukais. Pati gražiausia maršruto vieta yra Mikierių atodanga. Taip pat maršrutą pagyvina ir  Mikierių kabantis tiltas, kuris yra vienas ilgiausių beždžionių (kabančiųjų) tiltų Lietuvoje. O šaltinio vandens gaivumėlis ;), išdrįsau paragauti. 

Pakliuvome į savanorių apmokymų zoną. Buvome sustabdyti, apklausti ir sėkmingai paleisti baigti savo žygį :D

Lekiam Lietuvos keliais. Mikierių atodanga bei siūbuojantis tiltas (Anykščių raj.)

Kai jau galvoji, kad 100 km spinduliu aplink save, esi aplankiusi visas lankytinas vietas, bet atrandi dar vieną nuostabaus grožio kampelį, susimąstai... Kiek iš ties  gražaus ir užslėpto turi mūsų Lietuvėlė? Po darbo, atsikvėpimui ir kaip aš sakau „galvelės pravėdinimui“ lekiam pro Uteną link Anykščių, nes ten pasirodo yra nuostabaus grožio vieta - Mikierių atodanga. Tai viena vaizdingiausių Šventosios upės slėnio vieta, traukianti tiek turistus, tiek atodangą tyrinėjančius mokslininkus. Teigiama, jog Šventosios slėnis pradėjo formuotis maždaug prieš 10–12 tūkstančių metų.

Šiek tiek tolėliau yra Mikierių siūbuojantis tiltas. Tai pėsčiųjų tiltas per Šventąją, jungiantis Mikierius ir Inkūnus. Tiltas yra 80 m ilgio, 1,20 m pločio. Jį laiko 8 m aukščio plieniniai vamzdžiai – pilonai ir plieniniai lynai.

Toliau einant miško takeliu priėjome Mikierių danielyną. Jis įkurtas 2005 m. Anykščių miškų urėdijoje Šimonių girios pietiniame pakraštyje. Miškininkų globojami erdviame 63 ha aptvare gyvena danieliai, muflonai, dėmėtieji elniai ir šernai. Mūsų apsilankymas ten labai nusivėlino. Tad pasisekė pamatyti, tik kelis danielius ir tuos iš toli :D.