Rytinis pasivaikščiojimas Olando kepurės skardžiais ir aplankytas Gargždų (Kalniškės) piliakalnis

 

Išaušo rytas. Išsimiegojome puikiai, nes iš ties nakvynei, labai puikus pasirinkimas buvo „Smagratis“. Pusryčiai iš Lidl tiesiog automobilyje, kava iš degalinės... Pfff, argi tai bėda?.. Tik ne mums :D

Lekiam dar pasigrožėti jūros bangomis. Mane visada žavėjo Olando kepurės skardis, ten pasakiškai gražu. Bandėm ten ir vakar vakare pasivaikščioti, bet ant tiek košė ledinis vėjas, kad teko apsisukti... O šiandien, vėjas nebe toks piktas...

 

Lekiam toliau. Į dangų, į dangų!... :D

 

Kita mūsų nusižiūrėta lankytina vieta, tai Gargždų (Kalniškės) piliakalnis. Jis yra šalia Gargždų, kairiajame Minijos krante. Piliakalnio aikštelė – 100 m. Pats piliakalnis tęsiasi 20 m, jo vienas galas remiasi į Minijos slėnį, o kitas yra sustiprintas pylimais ir giliais grioviais. Vaizdai pasakiški. Yra įrengti takeliai, apžvalgos aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, informaciniai stendai ir rodyklės... Tai dar viena vieta, kuri tikrai nenuvylė.

Olando kepurė

Esant prie Baltijos jūros Lietuvoje, būtina užsukti ir prie Olando kepurės. Tai labai graži vieta pasivaikščiojimui. Nuo Olando kepurės atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas pasivaikščiojimams skirtas parkas, įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai. Olandų kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą. 

Olando kepurė – 24,4 m aukščio skardis arba klifas Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės. Prieš 12–15 tūkst. m. suformavo Baltijos ledynas. Tai parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio. Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros. Palaipsniui iš morenos pagrindo išplaunami didesni ar mažesni rieduliai. Todėl taip vadinamame pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Ardant skardžio pagrindą, nuo Olando kepurės viršuje, dėl sunkio jėgos, formuojasi nuošliaužos. Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, todėl XIX a. pr. pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo tada žymima žemėlapiuose.  Šaltinis -> Vikipedija.