2016 m. lapkričio 15 d., antradienis

Aktyvus laisvalaikis su vaikais. Žygis Žaliųjų ežerų ir Riešės upelio pakrančių takais.

Pirmą kartą išbandžiau žygį ->  Nerealiai realus ~ 29 km. pėsčiųjų žygis Ventos regioniniu parku.   Prisipažinsiu "pakibau". Vis planuose sukosi kitas žygis.

Šį kartą į tokią veiklą įtraukiau ir savo vaikus bei artimuosius. Tad, lapkričio 13 d. 11.00 val., sekmadienį, su visa žygeivių kompanija keliavome Žaliųjų ežerų ir Riešės upelio pakrančių takais. Žygeivių susirinko tikrai daug (virš 100 tai tikrai), įvairaus amžiaus, kai kurie net su savo ištikimaisiais draugais, šunimis. Tiesa sumuštinius teko valgyti labai atsargiai, nenorint kad jie dingtų tiesiog iš indelio. Juk ir šunys nori skanumynų ;)  

Žygis truko apie 4 valandas, maršruto ilgis apie 12 km. Toks kilometražas kaip tik tinkamas pradedantiesiems žygeiviams ir vaikams. Oras buvo labai gražus. 
 
 
Pirmyn...

 Šiek tiek filmuotos medžiagos, o taip pat kitų žygeivių foto, galite rasti čia -> Žygis 
 
 


Tai štai kur ta sąžinė ...




Žygio metu, profesionalus geografas-pažintinio žygio gidas supažindino su paskutinio apledėjimo suformuotais ir tekančio ledyno vandens išgraužtais kraštovaizdžio elementais, saugomais kraštovaizdžio draustiniuose. Gaila, bet mažai girdėjome ką gidas pasakojo. Skubėti nesigavo, tad kol prieidavome iki gido, pasakojimas jau būdavo į pabaigą. Tad, galima sakyti, tiesiog pasivaikščiojome miško takais, pasigrožėjome gamta. 
 


Gidas Ričardas Skorupskas


Poilsio minutėlė.




Žygiui skirta apranga snieguotu sezonu. Šio žygio metu buvo apie -2 - 0.
Svarbiausia patogi, neperšlampama avalynė. O dėl drabužių, tai net nežinau koks pasirinkimas būtų pats geriausias. Savo mažąjį pasirodo šį kartą apvilkau per šiltai. Nepagalvojau, kad turės tiek noro ir jėgų lakstyti kalnais. Tad kitą kartą vilkčiau šiek tiek ploniau.  Ir BŪTINA vaikams įdėti pirštines pasikeitimui.
Aš pati, nors ir kalnais nelaksčiau, tačiau kelis kartus jaučiausi sukaitusi. O sustojus pailsėti, jau darosi vėsoka. Tad renkantis aprangą, reikia labai gerai apgalvoti. 
Maisto, bent jau man beveik neprireikė. Užtenka lengvų užkandukų, bei termoso su arbata. 
 


Finišo tiesiojoj su dainom.

Mažieji žygeiviai.

Mūsų šaunioji kompanija. Pavargusių beveik nebuvo ;)


 Žygio pliusai - grynas oras, ištvermė, gyvas bendravimas (kompiuteriai ir plančetės ilsisi namuose ;) ) 

Tokius žygius miestiečiams ir miesto svečiams organizuoja Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, įgyvendindama Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo ir savivaldybei pavaldžių įstaigų aplinkosauginio švietimo programos veiklas.

Beveik vienbalsiai  nutarta, kad MES dar žygiuosim!

2016 m. lapkričio 1 d., antradienis

Žvalgomės po Lietuvą. Ignalinos kraštas

Ruduo. Niūrūs orai verčia daugiau laiko praleisti namuose. Tačiau užsisėdėti tikrai nesinori. Tad, tik pamatę saulės blyksnį, lekiam grožėtis Lietuvėlės gražia gamta. Šį kartą, senokai planuotas aplankyti, Ignalinos kraštas.
Pirma stotelė Ladakalnis.  Jis yra tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų, Papiliakalnės kaime, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Tai 175 m aukščio kalnas, geomorfologinis gamtos paminklas. Sustojome ten įrengtoje stovėjimo aišktelėje ir pirmyn į kalną. Nuo jo atsiveria iš ties nuostabūs vaizdai. Matosi net 6 ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis, ir Alksnas.








Pasigrožėję vaizdais nuo kalno patraukėme į pakalnę, ten veda takelis palei ežerus. Nuostabi vieta pasivaikščiojimui.
Šiek tiek pavažiavus, kitoje pusėje kelio įsitaisęs Ginučių dviejų piliakalnių kompleksas. Laiptelių įveikėme tikrai nemažai. Šis piliakalnis yra archeologinis paminklas. Piliakalnį sudaro pagrindinė kalva, priešpilis, du papiliai, senovės gyvenvietės vieta ir atskiras nedidelis piliakalnis, vadinamas Pilale. Piliakalnius skiria loma.











Ginučių apylinkėse yra išlikęs autentiškas Ginučių vandens malūnas, kuriame buvo malami ne tik miltai, bet ir gaminama elektros energija. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip XIX a. technikos paminklas. Šiuo metu ekskursijos ten nevykdomos (ne sezonas), tad pasigrožėjome tik jo išore.






Kadangi esu apžvalgos bokštų mylėtoja, tad aplankėme ir Ginučių apžvalgos bokštą. Vaizdai superiniai. Tai pirmoji apžvalgos aikštelė įrengta ant mobiliųjų telekomunikacijų anteninio bokšto.












Labai gaila, kad navigacija kažkur ne ten mus nuvedė ieškant Vilkakalnio apžvalgos bokšto. Tad jo neaplankėme.
Tuo pačiu dar užsukom pažiūrėti kaip laikosi Ignalinos AE. Nejauku man ten, o kažkoks pokštelėjimas privertė net krūptelėti.