Pėsčiųjų žygis. Šventosios upės vingiais Būtingėje (15 km). Palangos rajonas

Išvažiavus pailsėti į Lietuvos pajūrį šį kartą orai per smarkiai nelepino. Nebuvo labai šalta, bet ir ne pats geriausias oras leisti laiką prie pat jūros. Iškelta raudona vėliava buvo visas tris dienas. Tačiau toks oras pats tas pėsčiųjų žygiams. 

Na o kaip gi aš be pėsčiųjų žygio?

Smagu, kai TrenkTuras turi paruošęs solo maršrutų visuose Lietuvos kraštuose. Šį kartą renkuosi Šventosios upės vingiais Būtingėje (15 km),

Iš dalies tai labai gražus maršrutas. Puikus pasivaikščiojimui. Tiesa, maršruto aprašyme pažymėta, kad jį galima eiti ir su vaikišku vežimėliu. Nežinau ar aš tam ryžčiausi, nes kelios vietos visiškai tam nepritaikytos. Taip pat, pradžioj maršruto per upelį vedantis tiltas yra sulūžęs, galvojau taip ir baigsim žygį net nepradėjusios, bet išgelbėjo upelyje gulintis rastas, per kurį ir perėjome. Toliau vedė šiek tiek brūzginėlio. O visas kitas kelias visai neblogas.

Na, o šio maršruto startas prasidėjo nuo  Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčios. Toliau vedė per didelė poilsinę (puiki vieta apsistoti su palapinėmis). Miško takeliais. Negalėjome nepastebėti, kad ėjom ir poilsinio tako „Dideliems ir mažiems“ atkarpėle, pagal ten pastatytas vaikiškas medžio skulptūras. Viskas šiek tiek apleista, bet gražu, smagu būtų jei viską atšviežintų ir sutvarkytų.

Labiausiai patiko eiti "Laumių vingis" taku su įdomiom medžio skulptūrom ir atsiveriančiais gražiais Šventosios vingiais. Toks tikras Laumių takas :D.  Keliaudamos toliau, net nepajutome, kaip atsidūrėme Lietuvos-Latvijos pasienio ruože. Tik dviems vyriškiams paklausus ar jie jau Latvijoj, supratau, kad esam visiškai pasienyje. Kirtome prie pat sienos esantį tiltuką su varteliais per Šventąją ir miško bei kaimo keliukais grįžome atgal.

Tik grįžus  namo iš kart pradėjo smarkiai lyti. Tad tikrai mums laimė nusišypsojo ir sėkmingai su saulute prasiėjome.. :D